°C
      2019 03 25 Pirmadienis

      A. Guoga: Demokratija ir jos formos

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: Aurimas Guoga
      2018-12-17 10:00:00
      2018-12-17 10:00:00

      Savo knygoje „Liberalizmas kaip pilietinė religija“ A. Jokubaitis aptaria ir kuo liberalizmas skiriasi nuo demokratijos. Dažnas iš mūsų kažin ar galėtų paaiškinti, nes mums įteigta, kad liberalioji demokratija yra šiuolaikinė demokratija, taigi sunku ir įsivaizduoti kokia dar ji galėtų būti. Tai ir išsigliaudykime koks skirtumas tarp demokratijos ir liberalizmo, kokios dar galimos demokratijos formos.

      Liberalizmas – kai aukščiau visko atskiro piliečio valia. Piliečio valiai užtikrinti liberalai pateisina valstybės buvimą - ji gali naudoti prievartą atžvilgiu tų, kurie kėsinasi į kitų piliečių laisvę. Liberalizmas nieko nenori žinoti apie kolektyvinius darinius, tokius kaip bendruomenė, tauta, jie nepripažįsta tokios sąvokos kaip bendrasis gėris, o vyriausybė turi būti vien tam, kad padėtų piliečiams gyventi taip, kaip kiekvienas atskirai pageidauja. 

      Demokratija – tai daugumos valdžia. Demokratija atsirado kaip priešingybė aristokratijos valdžiai. Demokratija rūpinasi, kad būtų atstovaujami ir apginti daugumos interesai. Ji tvarkosi daugiausia su interesų grupėmis, t.y. su piliečių junginiais, kuriuos vienija bendri interesai ar polinkiai. Pati demokratija savaime mažai domisi mažumų, juo labiau atskirų piliečių teisėmis. Jos reikalingos tik tiek, kad nė vienas žmogus nebūtų išstumtas iš demokratinio žaidimo, t.y. kad galėtų burti žmones, kurie galimai suformuos interesų grupę, o gal ir visuomenės daugumą. 


      Ko gero, jau supratote, kad liberalizmas ir demokratija gali ir susikirsti: liberalizmas mielai pastums į šalį daugumos interesus, o demokratija priešingai – individo, jei to reikalaus bendrasis interesas.

      Pokariu išplito terminas „liberalioji demokratija“ ir dabar mes neįsivaizduojame, kad brandi vakarietiška demokratija galėtų būti kitokia. Tačiau mums girdėtos krikščioniškos demokratijos, socialdemokratijos sąvokos. Tai tik populiariausios demokratijos formos, tačiau gali būti ir kitokių: tautinė demokratija, atstovaujamoji demokratija, tiesioginė demokratija ir t.t. Tai ir pažiūrėkime kaip atrodo liberalioji demokratija ir kokios jos alternatyvos. Iš karto pasakysiu, kad visos jos yra demokratijos formos, o aprašomasis būdvardis rodo kur visuomenė deda akcentą.


      Liberalioji demokratija. Jeigu demokratija liberali, tai reiškia, kad visi piliečiai susitarė, kad jiems esmė yra individo teisės. Tokia demokratija daug dėmesio skirs visokių mažumų teisių apsaugai. Tačiau kad demokratija teisėtai taptų liberaliąja, būtinas toks piliečių susitarimas. Kažin ar kas klausė Lietuvos piliečių ar jie pageidauja tokios valdymo formos, kur svarbiausia būtų laikoma mažumų teisės.


      Socialdemokratija. Socialinė demokratija sako, kad laisvei pasiekti nepakanka užtikrinti politinių teisių. Kad žmogus galėtų naudotis laisve praktiškai, jam būtini tam tikri materialiniai ištekliai. Vadinasi, laisvė bus pasiekta tik tuomet, kai visi ar bent dauguma piliečių pasieks minimalios materialinės gerovės. Net jei ji užtikrinta, socialdemokratai sako, kad turtinė nelygybė iškreipia teisingumo principus, todėl toliau seka kova su turtine nelygybe. Kai visuomenės dauguma nusprendžia, kad tai bus pagrindinis žmonių organizavimosi principas, turime socialdemokratiją.

      Krikščioniškoji demokratija. Čia esminis savanoriškas visuomenės organizavimosi principas – krikščioniškos vertybės. Krikščionys sueina ir nutaria, kad valstybė turi užtikrinti, jog viešasis gyvenimas bus tvarkomas krikščioniškais principais ir rems piliečių siekį būti dorais krikščionimis. Tokia demokratija įves krikščionišką tvarką valstybėje, o jei kas su ja nesutinka – jų problemos.


      Kaip matome, demokratija yra gerokai platesnė sąvoka nei liberalizmas. Niekas demokratijos neįpareigoja būti liberalia; nustojusi būti liberalia ji netampa iškreipta demokratija. Tačiau demokratija iš tiesų tampa iškreipta, jei mažumos ima diktuoti daugumai. Tiksliau pasakius, kai tik tai įvyksta, tai jau nebe demokratija.

      Skaityti komentarus