°C
      2019 06 16 Sekmadienis

      A. Guoga: ,,Didžiausia visų laikų afera"

      Nuotrauka: A. Guogos iliustracija

      Autorius: Aurimas Guoga
      2018-12-19 10:00:00

      Net 97 procentai mokslininkų sutinka, kad žmogaus veiklos nulemtas anglies dvideginis (CO2) – svarbiausia klimato atšilimo priežastis, įnirtingai kartoja leftistinė žiniasklaida. Būtina tikėti, kad klimato atšilimą lemia žmogaus veikla, netikintys yra menkystos ir pavojingi žmonijos ateičiai. 

      Kodėl leftistams taip svarbu, kad visi įtikėtų į šią teoriją? Kodėl mokslines tiesas reikia įrodinėti apklausomis, o ne pateikiant mokslinius duomenis? Kokia to netikinčių demonizavimo prasmė? Ar tai nepanašu į krikščionišką bauginimą, kad visi netikintys į Jėzų susilauks amžinosios pražūties?

      Atsakymus į šiuos klausimus mums padės rasti britų prodiuserio Martino Durkino sukurtas dokumentinis filmas „Didžioji klimato atšilimo apgaulė“ (The Great Global Warming Swindle), kuriame šiuo klausimu pasisako pripažinti mokslininkai. Kaip aiškėja iš filmo, per tą laiką, kol mums pūtė isteriją apie būtinybę vėsinti klimatą, moksliniai šią teoriją remiantys duomenys, niekuomet nebuvę tvirti, visiškai sugriuvo. Tik ar mokslininkų išvados sustabdys tokius, kuriems nė motais mokslininkų išvados, kad egzistuoja tik dvi lytys?

      Profesorius Paul Reiter iš Pastero instituto Paryžiuje pasakoja, kaip gimė konsensusas, kad net 97 proc. klimato mokslininkų sutinka su neraminančiomis išvadomis dėl žmogaus veiklos. Jis sako, kad į šį sąrašą buvo įtrauktas prieš savo valią. Jis dalyvavo pirminėse ICPP (Tarpžemyninis forumas klimato kaitos tema) diskusijose, tačiau vėliau, neįžvelgęs ten jokio mokslo, pasitraukė. Nepaisant to, jo vardas vis tiek atsidūrė ICPP išvadose. Kaip jam paaiškino, jis prisidėjo prie diskusijų, todėl dokumento rengėjai negali jo neįtraukti. Prireikė grasinimų teismu, kad jį iš alarmistų sąrašo išbrauktų.

      Klimato keitimas, kaip atskleidžia filmo kūrėjai, yra tapęs įspūdingu verslu. Jeigu anksčiau klimato mokslas sulaukdavo mažiau nei 200 mln. dolerių per metus finansavimo visame pasaulyje, tai po isterijos išsukimo ši sritis sulaukia apie 5 mlrd. dol. kasmet. Žinoma, ne visa ši suma tenka mokslininkams – nemaža dalis nubyra aktyvistams, lobistams ar šiaip klimato kaitos „valdytojams“.

      Klimato vėsinimo iniciatyva reiškia papildomus mokesčius ir papildomus biurokratinius reguliavimus. Ypač dėl to nukenčia besivystančios šalys, nes ten Vakarai ėmė sieti paramą su įsipareigojimais klimato kaitai užkardyti. Tai tapo viena svarbiausių kliūčių labiausiai atsilikusių šalių raidai. Ekonomistas James Shikwati iš Kenijos sako, kad „klimato kaitos entuziastai kiša koją Afrikos svajonei. O Afrikos svajonė yra vystytis ir augti.“

      Nuo ko prasidėjo iniciatyva stabdyti klimato pokyčius? Iš pradžių žiniasklaida išpūtė isteriją apie artėjančią pražūtį. Čia pagrindinį vaidmenį suvaidino buvęs pretendentas į JAV prezidentus, demokratas Alas Gore‘as, sukūręs filmą „Nepatogi tiesa“ (The Inconvenient Truth). Kai ši apgaulė pavyko ir visuomenę apėmė panika, klimato kaita tapo savotiška religija. Tie, kurie nesutinka su jų išvadomis, vadinami pavojingais eretikais, grėsme žmonijai.

      2005 metais Britanijos Lordų rūmai užsakė tyrimą dėl žmogaus sukeliamo klimato atšilimo. Vienas svarbiausių asmenų tame tyrime buvo politikas Nigelas Lawsonas, dar vadinamas lordu Lawsonu iš Blabio (Lord Lawson of Blaby). Šis politikas pripažino, kad mokslo po visomis tomis teorijomis nelabai esama ir kad tai tik laiko klausimas kada schema subyrės.

      Klimatas visais laikais keitėsi. Buvo laikas, kai dauguma žemės ploto buvo padengta tropiniais miškais, buvo laikotarpių, kai žemę kaustė ledynai. Pavyzdžiui, 14 amžius vadinamas mažuoju ledynmečiu. To meto paveikslai vaizduoja užšalusią Temzės upę, ko šiais laikais nepasitaiko. Prieš tai, brandžiaisiais viduramžiais, buvo šiltesnio nei dabar klimato laikotarpis. Anuo metu , pasak G. Chaucerio, net šiaurinėje Anglijoje klestėjo vynuogynai, o laikmetį paženklino didingų bažnyčių statybos. Net ir šiandien Londone esama gatvių pavadinimų, sufleravusių, kad kadaise tuose plotose būta vynuogynų: Vineyard pasage, Vine Hill, Vine Street, the Vineyard.

      Gilesnėje senovėje būta ir dar šiltesnių laikotarpių. Prieš maždaug 6000 metų klimatas buvo gerokai šiltesnis nei minėtu laikotarpiu viduramžiais, o maždaug prieš 10 000 – 15000 metų Europą buvo sukaustęs garsusis ledynmetis, kai vidutinės temperatūros Europoje buvo kaip dabar Arktikoje.

      Profesorius Patrickas Michaelsas iš Virginijos universiteto Aplinkos mokslų departamento sako, kad tie, kurie tvirtina, jog pramonės revoliucija ir žmogaus sukeltas CO2 lėmė klimato šiltėjimą, nepažvelgė į pagrindinius istorinius rodiklius. Pasirodo, nuo 1850 iki 2000 metų vidutinė temperatūra pakilo puse laipsnio, tačiau dauguma to padidėjimo teko laikotarpiui iki 1940 metų, kai gamyba buvo išvystyta tik keliose šalyse.


      Vidutinės temperatūros kaita XX amžiuje

      Po II pasaulinio karo, kai pasaulis išgyveno gamybos ir vartojimo bumą, vidutinė temperatūra kažkodėl patraukė žemyn. Temperatūra nustojo kristi tik apie 1975 metus, kai pasaulis išgyveno ekonomikos nuosmukį. Tuo metu paplito nerimas, kad planeta pražus dėl klimato atšalimo.  

      Pasak profesoriaus Timo Ballo iš Vinipego universiteto klimatologijos departamento, anglies dvideginio dalelių atmosferoje esama labai nedaug – kelios dešimtys milijonui. Tai maždaug 0,05 proc. Tačiau ne visas CO2 atmosferoje yra žmogaus veiklos padarinys. Gerokai daugiau CO2 nei dėl žmogaus veiklos į atmosferą patenka dėl ugnikalnių, galvijų, pūvančių lapų, o pats svarbiausias šaltinis yra vandenynai. Žmogui tenka ne daugiau kaip 10 proc. viso į atmosferą patenkančio anglies dvideginio. Dar įdomiau – kaip atskleidžia profesorius T. Ballas, esama ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, iš kurių anglies dvideginio dujos - anaiptol ne pagrindinis šiltnamio veiksnys. Vandens garai – daugiau kaip 95 proc. visų šiltnamio poveikį sukeliančių dujų. Taigi jam atrodo visiškai nerealu, kad žmogaus sukeltas CO2 galėtų paveikti klimato raidą. 

      Profesorius Richardas Lindzenas iš Masačiusetso technologijų universiteto meteorologijos departamento sako, kad galima akivaizdžiai įsitikinti, jog ne CO2 lemia temperatūros kaitą žemėje. Jeigu tą procesą nulemtų atmosferoje esančios dujos, žemutinėje atmosferos dalyje, kuri vadinama troposfera, šiltėjimas turėtų būti didžiausias. Pagal visus klimatologų skaičiavimus, tokiu atveju klimatas turėtų greičiausiai šilti maždaug dešimties kilometrų aukštyje. Tačiau jokio žymesnio temperatūros kilimo toje atmosferos dalyje mokslininkai nefiksuoja.

      Taigi klimatas šyla netinkamu laiku ir netinkamose vietose – jis turėjo pradėti šilti pokario laikotarpiu, labiausiai žemutinėje atmosferoje. Tačiau pokariu klimatas vėso, o vėliau pradėjo šilti labiausiai žemės paviršiuje, o ne troposferoje.

      Pagrindinis klimato vėsinimo šalininkas, buvęs pretendentas į JAV prezidentus Alas Gore‘as pastebėjo, kad kai atmosferoje daugiau CO2, klimatas šyla. Tą ryšį patvirtina ir kiti mokslininkai, įskaitant paleontologus, kurie apie sužino apie priešistorinių laikų temperatūras iš požymių uolienose. Tačiau Ianas Clarke‘as iš Otavos universiteto, vienas žinomiausių Arktikos paleontologų, pastebi įdomų dalyką – temperatūra pasaulyje kyla anksčiau nei CO2 kiekis atmosferoje! Vadinasi, ryšys kaip tik yra atvirkštinis – anglies dvideginio atmosferoje daugėja dėl to, kad kyla klimato temperatūra, o ne priešingai, kaip tvirtina Alas Gore‘as. Šis atsilikimas siekia net 800 metų. Taigi visai gali būti, kad CO2 dalelių atmosferoje dabar daugėja ne dėl to, kad pastaruoju metu deginame iškastinį kurą, o dėl to, kad viduramžiais buvo tiek šilta, jog net Anglijoje klestėjo vynuogynai.

      Carlas Wunschas yra Masačiusetso technologijų universiteto okeanografijos profesorius. Pasak jo, pagrindinė priežastis, kodėl anglies dvideginio kiekis atsilieka nuo temperatūros, yra vandenynai. Vandenynai tokie dideli, kad jiems įšilti ar atšalti reikia ištisų šimtmečių. Todėl net ir sumažėjus orų temperatūroms jie toliau į atmosferą išmetinėja didesnį kiekį šiltnamio dujų. Taip pat, pasak profesoriaus Wunscho, mokslininkai neturi jokių duomenų, kad ir anksčiau istorijoje CO2 būtų kaip nors šildęs klimatą.

      Dešimtajame dešimtmetyje astrofizikas Piersas Corbynas iš Jungtinės Karalystės nutarė išmėginti visiškai naują būdą orams prognozuoti. Netrukus jis pagarsėjo kaip tikras orų aiškiaregis, nes jo prognozės buvo nepriekaištingos. „Stebuklingas“ P.Corbyno būdas – žvelgti į Saulę ir stebėti dėmes. Kuo daugiau dėmių, tuo jos aktyvumas didesnis ir tuo orai bus šiltesni. P.Corbynas netgi lažindavosi prieš tradicinių meteorologų pateiktas vidutinės trukmės prognozes ir nuolatos sugebėdavo iš to užsidirbti. 

      1991 metais vienas vyresnysis Danijos meteorologijos instituto mokslinis bendradarbis sugretino saulės aktyvumo rodiklius su temperatūros pokyčiais per XX amžių. Paaiškėjo, kad sąryšis ypač tikslus. Pavyzdžiui, Saulės aktyvumas buvo didesnis iki 1940 metų, po to nukrito, o nuo 1975 metų ir vėl ėmė kilti. Toks pat sąryšis patvirtintas ir didesniu, keturių šimtų metų laikotarpiu, taigi šiandien jau yra įrodyta, kad klimato kaitą lemia saulės aktyvumas. 

      Jeigu klimato kaitos priežastis aiški ir jeigu žmogaus veikla ne prie ko, kodėl tuomet ta isterija dėl artėjančios pražūties ir kvietimai vėsinti klimatą?

      Pirmiausia viskas prasidėjo nuo žiniasklaidos. Žiniasklaida išlošia labiausiai, kai sugeba sukelti paniką. Tuomet visi prilimpa prie žiniasklaidos kanalų, o jų galia veikti žmonių protus pasiekia aukštumas.

      Kai žiniasklaidai pavyko sukelti isteriją dėl neva pražūtingai šylančio klimato, kai kurie mokslininkai klimatologai ir šiaip avantiūristai įžvelgė idealią galimybę užsidirbti – jeigu sugebėsi įtikinti žmones mestis pinigus klimatui vėsinti, šios schemos sukčių niekuomet negalėsi patraukti atsakomybėn. Jie visuomet galės išsisukti, kad jų veikla padėjo pasiekti tam tikrų rezultatų, užkirto kelią dar blogesniam scenarijui. O toks didingas dalykas kaip klimato keitimas reikalauja trilijonų dolerių. Trilijonai dolerių ir jokios atsakomybės! 

      Todėl klimato kaita, mano nuomone, yra  didžiausia visų laikų afera.

      Kai lapkričio mėnesį Prancūzijoje pratrūko protestai prieš padidintus  mokesčius kurui, prezidentas Macronas iš pradžių visus auklėjo, jog šie apgailėtini žmogystos nesupranta, jog nepadidinusi mokesčių iškastiniam kurui jų šalis naikins planetą. Kai protestai nesiliovė, E. Macronas ėmė grasinti, kad be šio mokesčio po kelių savaičių sutriks socialinių išmokų mokėjimas. Dar po dienos jis atšaukė tą nelemtą mokestį kurui. Kai net ir tai nesustabdė protestų, galiausiai prezidentas Macronas paskelbė didinsiantis minimalią algą ir kitas socialines išmokas. Štai į ką išvirto E. Macrono kėslai gelbėti klimatą!..

      Todėl klimato vėsinimo mokestis iš tiesų yra mokestis už durnumą, už pasirengimą pasiduoti leftistinei propagandai. Jie taip akylai sergsti, kad visi į tai tikėtų todėl, kad negali savo teorijų pagrįsti moksliniais duomenimis ir dėl to, kad nuo jūsų tikėjimo į šią teoriją priklauso jų galimybės jus riebiai papildomai apmokestinti. 

      Skaityti komentarus