Astronomai mano, jog pagaliau išsiaiškino keistų spindulių, sklindančių iš Rosettos kometos kilmę. Spinduliai, kurie kyla aukštyn į kosmosą dar keletą kilometrų, buvo aptikti gana seniai, 1986 metais. Nuo to laiko mokslininkai bandė išsiaiškinti jų kilmę ir sužinoti naujos informacijos apie kometos sandarą.
2014 metais Europos kosmoso agentūra (ESA) paleido kosminį zondą Rosettą, kuris nusileido ant kometos (oficialiai vadinamos 67P/Churyumov-Gerasimenko) ir praleido ten dvejus metus, tyrinėdamas, kaip kiekvieną rytą kometa transformuojasi iš beveik negyvos uolienos į dulkes spjaudantį fenomeną.
Misijos metu buvo padaryta daugiau nei 700 tūkstančių nuotraukų ir atrasta, kad toks kometos aktyvumas ryte yra sukeltas šalnos, kuri susiformuoja naktį ant kometos šalto paviršiaus. Išaušus ir saulės spinduliams palietus ledinį kometos paviršių, ji pradeda garuoti.
"Kai saulė pakyla virš kometos,jos paviršius iškart tampa aktyvus",- paaiškino mokslininkas Dr. Xian Shi. "Dujų ir dulkių spinduliai, kuriuos mes stebime virš kometos, yra labai patikimi: juos galime matyti kiekvieną rytą, toje pačioje vietoje ir panašių formų."
Naujas tyrimas parodė, kad už šį fenomeną yra atsakinga savita kometos forma ir dantyta topografija. Tyrėjai išanalizavo kometos "kaklo", kuris jungia dvi jos skiltis, nuotraukas. Jie panaudojo kompiuterines simuliacijas, kad geriau suprastų vykstančius procesus.
Garavimas intensyviausias tuose regionuose, kur saulė kaitina stipriausiai ir daug lėtesnis ten, kur žemumos ar krenta šešėlis. Tai veikia panašiai kaip ir optinis lęšis: duobėse bei kitose įgaubtose struktūrose kometos paviršiuje vyksta dujų bei dulkių išskyrimas. Šie du procesai lėmė kometos spindulių formavimąsi.
Kometose, kurių forma ir struktūra yra paprastesnė, dujos ir dulkės yra pasiskirsčiusios kur kas lygiau. "Sudėtinga Rosettos kometos forma kelia daug keblumų tyrimų metu, bet šiuo atveju tai buvo privalumas."
Skaityti komentarus