Paskutinė D. Chopra knyga „Tu esi visata“, parašyta kartu su mokslų daktaru Menu Kafota, pritaria minčiai, jog DNR iškodavimas yra be galo svarbus.

DNR dengia toks pats paslapties šydas kaip ir piramidžių egzistenciją, o tai mane domina. Pirmiausia, todėl kad atradęs kompiuterinį programavimą, pastebėjau, jog programavimas  funkcionuoja taip pat kaip ir „organinė programavimo kalba.“

Ši mintis kilo, kai pamačiau „TED“ vaizdo įrašą, kuriame genetikas Juan Enriquez sako: „Obuolys yra tarsi programėlė; kai saulė pašviečia į jį, programa įsijungia ir obuolys nukrenta nuo medžio.“

 Knygoje „Jei DNR – programinė įranga, kas parašė jos kodą? Gyvenimo programavimo kalbos svarba“ aiškinama, kodėl programinė įranga (arba kompiuterio kodas) turi panašias į DNR savybes (ir galėtų būti akivaizdus netyčinės biomimikrijos pavyzdys). Išgaunant skirtingas simbolių reikšmes – šiuo atveju A, C, T ir G, kurie reprezentuoja cheminius junginius ar baltymus – leidžia mokslininkams prikelti išnykusias rūšis paprasčiausiai kopijuojant ir įklijuojant DNR kodą.

Lyginant DNR su kitomis gerai žinomomis programinėmis įrangomis, pasirodė, kad ji, kaip „Google“, „Microsoft“ ir „Apple“ programos turi būti „proto“ sukurtas kodas, o ne paprasčiausias evoliucinis atsitiktinumas (kaip tvirtina modernusis mokslas).

Tačiau D. Chopra įspėja, kad „negalima pamiršti, jog DNR yra sąmonės vaisius.“

Akivaizdu, visi žodžiai – ar idėjos – yra sukurtos sąmonės arba proto; juk vienintelis dalykas, kuri žinome – mintis, kad mes čia esame kaip Protas (o ne kūnas).

Daugeliui „Mokslas ir ne dualumas“ konferencijos dalyvių net kūnas yra proto „konstrukcija“ – tai žodis, vartojamas nusakyti kažkam, apie ką sužinome tik iš pojūčių.

Iš tikrųjų, kaip Deepakas pasakytų, sąmonė yra viskas, nėra „atskiro“ kūno. Mes šia konstrukcija padengėme realybę tam, kad realybė taptų tokia, kokią galime suprasti ir manipuliuoti ja.

Tai filosofinė žinutė, kurios neskelbia mokslas, tačiau Deepakas tikisi, kad ilgai to laukti nereikės.

„Protas yra vienintelis nenuginčijamas realybės aspektas, kurį mes suprantame iš tiesioginių patirčių. Visa kita gali būti suprantama kaip proto vediniai.“

Deepakas iškalbingai pabrėžia, jog visos mintys, įžvalgos ir jutimai kyla sąmonėje.

Žmogus gali tai patirti „virtualios realybės“ pagalba, kur jis pajunta, kad atkeliaujanti informacija apie visiškai kitokį pasaulį – kur be regimosios ir garsinės informacijos teikiama jutiminė (kartais net informacija apie skonį ir kvapą) – tad mes negalime tiksliai atskirti, kas yra „tikra“. Tai paskatino antropomorfinių projektų bei naujų kosmologinių teorijų kūrimąsi kaip, pavyzdžiui, „visata yra holograma“.

Bet viskas grįžta vėl prie proto ir, kad viskas, ką mes žinome, ar galvojame, jog žinome yra proto produktas. Grįžtant prie DNR kaip programinės įrangos, vertėtų paminėti, kad kompiuterio programinę įrangą saugome kaip intelektinę nuosavybę , kaip proto daiktą. Žinoma, tai glaudžiai susiję su tikėjimu, jog programinė įranga mums „priklauso“ kaip atskiriems individams...

Daugelis sunkiai suvokia PROTO egzistenciją, tad,  aš manau, jog lyginant DNR su programine įranga, kurie abu buvo sukurti kaip intelektualinė nuosavybė arba proto produktai, ima aiškėti.

Aš tikiu, kad šis akivaizdus proto produkto pastebėjimas ir organinės mūsų kūno programavimo kalbos suvokimas gali pagaliau atskleisti materializmo iliuziją.

Kiti, reliatyviai neseni padaryti atradimai rodo, jog krypstame iš kelio. Didžioji dalis „nematomų“ elektromagnetinių spindulių bei informacijos judėjimas belaidžia sistema iškreipia tikrąjį realybės vaizdą.

Mes sukūrėme protų hierarchijos idėją – labai ir nelabai protingų. Tai galima pastebėti kitose rūšyse. Banginiai turi didesnes smegenis negu mūsų bei kalbą, todėl mes esame vienodai protingi, o galbūt banginiai net labiau.  

DNR kaip programinės įrangos pripažinimas – tarsi senoviniai monolitai, išplitę visame pasaulyje – patvirtina faktą: kažkada turėjo egzistuoti protas arba protai, kurie buvo daug galingesni nei mūsų.

Šiuo metu bandoma dirbtinį intelektą išmokyti vartoti delfinų kalbą tam, kad būtų galima bendrauti su šiais nepakartojamais kūriniais.

Tačiau, jei mes gebame sukurti tam tikrą protų – ar intelekto – hierarchiją, tuomet turėtume suprasti, jog mūsų kūnuose užkoduotas intelektas – kompiuterinė programa – reikalauja be galo daug energijos tam, kad būtų sukurta „Windows“ operacinė sistema ar „Photoshop“ programa.

Taigi, jei paklaustume savęs, koks „protas“ galėtų išvystyti save į DNR – į neaprėpiamą kodų masę, kurią Eckhart Tolle pavadino „intelektu, valdančiu mūsų kūną“ ir yra kur kas protingesnis nei mes – mes privalome DNR vadinti tikruoju vardu: užkoduotas intelektas arba programinė įranga.

Ši akivaizdi anomalija yra sunkiausiai mokslo suokiama tiesa.

Tai turėtų mus priversti susimąstyti ir suvokti protą kaip barjerą tęstiniams moksliniams tyrinėjimams, kaip, pavyzdžiui, kvantinėje fizikoje.

Būtų protingą atkreipti dėmesį į Dekarto žodžius: „Mąstau, vadinasi esu“. Akivaizdu, proto bei intelekto buvimas leidžia mums egzistuoti.

Deepakas pabrėžia akivaizdų realybės aspektą – Protas – ir jo fundamentinis kodas slepiasi kažkur aplink mus; o Eckhart Tolle vadina tai sąmone / protas yra „ne daiktas“.

Jei organinė programavimo kalba buvo evoliucijos širdis, tuomet Protas turėjo būti programavimo variklis.