°C
      2019 08 22 Ketvirtadienis

      Minint išsilaipinimo Mėnulyje metines į TKS ruošiasi išskristi astronautų įgula

      Nuotrauka: Space.com nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2019-07-20 14:00:00

      Šeštadienį, minint misijos „Apollo 11“ išsilaipinimo Mėnulyje 50-ąsias metines, į kosmosą ruošiasi išskristi JAV, Italijos ir Rusijos astronautai.

      Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ kosmonautas Aleksandras Skvorcovas, NASA astronautas Andrew Morganas (Endrius Morganas) ir Europos kosmoso agentūros (ESA) astronautas italas Luca Parmitano (Luka Parmitanas) 19 val. 28 min. Lietuvos laiku išskris į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

      Misija rengiama liepos 20-ąją, praėjus lygiai 50 metų po to, kai NASA astronautai Neilas Armstrongas (Nilas Armstrongas) ir Buzzas Aldrinas (Bazas Aldrinas) 1969-aisiais išsilaipino Mėnulyje. Jungtinėms Valstijoms tai buvo lemiama pergalė per vadinamąsias „kosmoso varžybose“ su Sovietų Sąjunga.

      Iš trijų vyrų, pakilsiančių iš Kazachstano stepių, tik 53 metų Skvorcovas jau buvo gimęs tuo metu, kai Mėnulyje išsilaipino pirmieji žmonės.

      Dviejų TKS misijų veteranas A. Skvorcovas vadovaus erdvėlaivio „Sojuz“ įgulai per šešias valandas truksiančią kelionę iš Baikonuro į TKS.

      43 metų A. Morganas į kosmosą skris pirmą kartą.

      166 dienų TKS dirbęs L. Parmitano per ankstesnę misiją tapo pirmuoju italu, išėjusiu į atvirą kosmosą.

      „Didelė garbė“

      Kalbėdamas per spaudos konferenciją, surengtą Baikonure prieš skrydį, 42 metų L. Parmitano pabrėžė, kad įgulai „pasisekė ir teko didelė garbė“, kad jų skrydis sutampa su misijos „Apollo 11“ data. Kosmonautas taip pat atkreipė dėmesį, kad metinių proga drauge su kolegomis yra prisisegęs specialų ženklelį.

      A. Morganas reiškė pagarbą Mėnulyje išsilaipinusiems „Apollo 11“  astronautams ir pavadino jų pasiekimą „visos žmonijos pergale“. Vis dėlto jis neatsakė į žurnalistų klausimą, ar Rusijos kosmonautai kada nors pasieks Mėnulį.

      Sovietų Sąjunga į mūsų planetos palydovą buvo paleidusi tik nepilotuojamų aparatų.

      NASA buvo „dar pajėgesnė“ daryti pažangą, kai agentūra „prisidėdavo prie tarptautinio bendradarbiavimo“, pareiškė A. Morganas.

      Praėjus penkiems dešimtmečiams po 1969 metais įvykusio išsilaipinimo Mėnulyje, Rusija ir Vakarai tebesivaržo kosmose, nors abi šalys pabrėžia bendradarbiavimo pagal TKS projektą svarbą.

      NASA neberengia pilotuojamų skrydžių į kosmoso stotį, todėl yra visiškai priklausoma nuo „Roskosmos“ programos „Sojuz“.

      Tačiau pastaruoju metu tokios privačios JAV bendrovės kaip „SpaceX“ ir „Boeing“ stengiasi užbaigti Rusijos monopoliją pilotuojamų skrydžių į TKS srityje. Šios kompanijos jau pasirašusius kelių milijardų dolerių vertės sutarčių su NASA.

      JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) savo ruožtu iškėlė ambicingą tikslą – iki 2024 metų sugrąžinti amerikiečių astronautus į Mėnulį.

      Projektas „Artemis“ bus pirmasis mėginimas pasiųsti žmonių nusileisti ant Mėnulio paviršiaus po 1972 metų, kai buvo įvykdyta paskutinė „Apollo“ programos išsilaipinimo misija.

      Kai kurie ekspertai abejoja, ar šis galutinis terminas yra realistiškas, atsižvelgiant į NASA biudžeto apribojimus ir atidėliojimus vystant naujos kartos raketas bei kelionei būtiną įrangą.

      A. Skvorcovas, A. Morganas ir L. Parmitano yra tarnavę kariuomenėje ir ruošiantis skrydžiui pozavo vilkėdami kariškas uniformas.

      Rusų kosmonautas pajuokavo, kad „du pulkininkai klausysis kito pulkininko įsakymų“, kai misijos viduryje L. Parmitano taps kosmoso stoties vadu. A. Skvorcovas turėjo omenyje, kad visi trys misijos dalyviai yra to paties karinio laipsnio.

      Tarptautinė kosminė stotis nuo 1998 metų skrieja aplink Žemę maždaug 28 tūkst. km per valandą greičiu.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus