Svarbu nepamiršti, jog stebint kosminius objektus, mes iš ties žiūrime į praeitį.

Naudojant Planck teleskopą ir žvelgiant į objektus nutolusius 13 milijardų šviesmečių (tai reiškia, jog mes objektus matome tokius, kokie jie buvo prieš 13 milijardų metų) ir lyginant stebėjimų duomenis su arčiau esančiais objektais - rezultatai nesutampa. Visą šį laiką, buvo manoma, jog rezultatų nesutapimas buvo dėl instrumentų netikslumo. Visgi, net ir sumažinus teleskopų skaičiavimų paklaidas, skirtumai tarp greičio matavimo rezultatų išliko.

„Šis skirtumas tarp ankstyvos ir vėlesnės visatos yra vienas įdomiausių atradimų per keletą paskutiniųjų dešimtmečių kosmologijoje“ teigė Nobelio premijos laureatas Adam Riess, vadovaujantis Hubble kosminei misijai. „Kuo toliau analizuojame duomenis, tuo labiau aiškėja, jog tai ne šiaip paklaida, o įrodymas, jog dabartinės fizikinės žinios kol kas negali paaiškinti fundamentalių visatos taisyklių“.

Hubble teleskopo komandos tyrimas bus išleistas moksliniame žurnale Astrofizika. 

Adam Riess teigimu, surinkti duomenys rodo, jog mums vis dar trūksta dėlionės dalies, kuri padės galutinai užbaigti visatos modelį.

Jo nuomone, viena iš galimų skaičiavimų nuokrypio priežasčių - tai tamsiosios energijos atsiradimas. Laikomasi teorijos, jog šiuo metu apie 70 procentų visatos sudaro ši paslaptina tamsioji energija. Kita galimybė - jog visatą veikia kažkokia, dar neregėta ir neatrasta fizikinė dalelė.

Žinoma, tikroji visatos plėtros greičio didėjimo priežastis vis dar išlieka neaiški. Mokslininkai, dalyvaujantys tyrime, planuoja ir toliau tikrinti surinktus duomenis, bandant surasti kažkokią klaidą, bet jai neatsiradus, turbūt, teks koreguoti dabar turimas fizikines taisykles.