Antarktidos ežere, esančiame giliai po ledo įšalu, eksperimentus atliekantys mokslininkai liko nustebę. Ištyrus purvą, esantį ant įrankio, kuris buvo nuleistas į ežero dugną, buvo atrasti senovinės gyvybės ženklai. Šis atradimas įvyko gruodžio mėnesį, tuo metu, kai Subglacialinės Antarktidos ežerų mokslinės organizacijos (Angliškai - SALSA) ekspedicija pragrežė kilometro gylio skylę lede esančiame virš "Mercer" ežero. Šis ežeras nuo Pietų poliaus yra nutolęs 600km. Iš pradžių purve buvo aptikta tik fotosintezę vykdančių dumblių, kurie toje teritorijoje gyveno prieš milijonus metų. Tuo metu toje teritorijoje, kurią mes dabar vadiname Antarktida, buvo daug šilčiau.
Mokslininkai apsidžiaugė, kai atrado ir daugiau aukštesnės gyvybės formų: vėžiagyvių, augalų arba grybų ūglių, aštuonias kojas turinčių lėtūnų (dar vadinamų "vandens meškučiais"). Šie mikroskopiniai gyvūnėliai geba išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Anksčiau atlikti tyrimai parodė, jog lėtūnai gali išgyventi absoliučią sausrą, saulės radiaciją, itin aukštas ir žemas temperatūras ir netgi geba iki savaitės išgyventi kosmose.
Vienos iš ekspedicijų, vykdytos 2013m., metu buvo bandoma prasigręžti į antarktidos ežerą Vilansą. Teritorijoje, nuo šio ežero nutolusioje 50km, atrasta vieta, kurioje knibždėte knibžda mikrobų. Deja aukštesnės gyvybės formų rasta nebuvo. Ekspedicijos dalyviai iš pradžių pagalvojo, jog atrastos gyvybės formos - įrankių kontaminacijos pasekmė, todėl, dezinfekavę paviršius, mokslininkai eksperimentą pakartojo. Antrą kartą buvo atrasta dar daugiau senovinių gyvybės formų.
Mikropaleontologas David Harwood šį atradimą pavadino "visiškai netikėtu". Interviu "Nature" žurnalui metu jis prasitarė, jog rasti egzemplioriai buvo idealios būklės ir atrodė labai švieži. Vienas vėžiagyvis netgi turėjo mažus, gležnus plaukelius, kurie vis dar buvo prisikabinę prie jo kūno. Kitas vėžiagyvis, kuris buvo panašus į krevetę, vis dar turėjo kojas ir buvo tokios spalvos, lyg "senas lapas, kuris visą sezoną gulėjo ant žemės", teigė D. Harwood.
Šiuo metu spekuliuojama, kaip šios gyvybės formos atsirado ežere. Kai kurie teigia, jog jie gyveno netoliese esančiuose vandens telkiniuose, o šiltesnio periodo metu susiformavusios upės juos į čia atplukdė prieš 10 000 - 120 000 metų. Sausio mėnesį mokslininkai suformuotą skylę uždengė. Šiuo metu bandoma nustatyti egzempliorių DNR seką, su tikslu tiksliai sužinoti tikslesnį atrastų gyvybės formų amžių ir palyginti su šiuo metu turimais pavyzdžiais. Šis atradimas gali atsakyti į tai, kaip smarkiai susitraukė antarktidos ledynas per tūkstančius metų.
Taip pat šis netikėtas atradimas suteikia vilties tiems, kurie laukia nežemiškų subglacialinių tyrinėjimų ateityje. NASA planuoja prasigręžti į Jupiterio palydovą Europą, tikėdamiesi ten atrasti gyvybę. Šiuo metu jau turime nuotraukų iš Marso, kuriose galime pamatyti krateriuose esantį užšalusį ledą, kuris žadina kosmoso tyrinėtojų vaizduotę.
Skaityti komentarus