Skafandrą vilkėjęs Sergejus Prokopjevas pirštinėta ranka vieną po kito paleido keturis mikropalydovus. Du iš jų buvo popierinių servetėlių dėžutės dydžio, o kiti du – truputį ilgesni.

Atlikę šią užduotį, S. Prokopjevas ir Olegas Artemjevas kelias valandas praleido tvirtindami anteną, skirtą Vokietijos vadovaujamam gyvūnų stebėsenos projektui „Icarus“. Kosmonautai turėjo išvynioti, nutempti ir prijungti ilgus baltus kabelius, kuriais elektros energija bus tiekiama antenų įrangai ir siunčiami duomenys. O. Artemjevui vienu metu teko griebtis aštraus peilio, kad susidorotų su susiraizgiusiu laidu.

„Gal galit mums duoti sudėtingesnių darbų?“ – pajuokavo O. Artemjevas, jungdamas kabelius per ilgą ir monotonišką procedūrą.

Atlikus greitą patikrinimą buvo įsitikinta, kad „Icarus“ elektros jungtys veikia. Kosmonautų darbas TKS išorėje truko beveik aštuonias valandas, ilgiau nei planuota.

Vokietijos Maxo Plancko (Makso Planko) ornitologijos institute dirbantis „Icarus“ projekto direktorius Martinas Wikelski (Martinas Vikelskis) sakė, kad kosminė stotis yra geresnė platforma negu įprastas palydovas, nes prireikus astronautai gali pataisyti įrangą, o sistemos kompiuteris labiau apsaugotas nuo kosminės spinduliuotės.

Projekto pradžioje bus stebimi juodieji strazdai ir paprastieji purpleliai, prie kurių pritvirtinti maži Visuotinės vietos nustatymo sistemos (GPS) siųstuvėliai. Vėliau bus pareita prie kitų paukščių giesmininkų, vaisėdžių šikšnosparnių ir stambesnių gyvūnų stebėjimų.

Pasak M. Wikelski, tyrėjai ketina stebėti stambių žinduolių, tarp jų gazelių, jaguarų, kupranugarių ir dramblių judėjimą, taip pat sekti stambesnius paukščius, tarp jų – gandrus. Prie ausies arba kojos tvirtinami siųstuvėliai gyvūnams judėti nekliudys, tvirtino ekspertas.

M. Wikelski, stebėjęs kosmonautų darbą būdamas prie Maskvos esančiame Rusijos kosminių skrydžių valdymo centre, sakė, kad visą gyvūno gyvenimą apimantys stebėjimai leis mokslininkams geriau suprasti gyvūnų elgseną, įskaitant migracijos ypatybes, augimą ir gebėjimą išgyventi.

„Taip pat sužinome, kada ir kodėl jie žūva, kad galėtume apsaugoti savo laukinius globotinius“, – pridūrė tyrėjas.

Šiuo metu TKS taip pat dirba trys JAV ir vienas Vokietijos astronautas. Ateinantį mėnesį jie irgi atliks darbų stoties išorėje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.