Po prieštaringai vertinto genetinio eksperimento, kuriuo buvo siekiama Kinijoje gimusius dvynius padaryti atsparius ŽIV, mokslininkai vėl ėmė piktintis, kai viešumoje pasirodė tikrojo tyrimo aprašas. Didžiausią nepasitenkinimą kėlė faktas, jog tyrėjui nepavyko įgyvendinti tikslų ir nebuvo paisoma elementarių etikos taisyklių.
„MIT Technology Review“ paskelbė dvi, anksčiau nematytas mokslinio tyrimo dalis, kurių pagrindinis autorius yra kinų biofizikas He Jiankui. Jis pernai bandė panaudoti CRISPR DNR modifikavimo technologiją ir imunizuoti dvynius - Lulu ir Nana - nuo ŽIV.
Nors atliktas eksperimentas buvo nagrinėjamas jau anksčiau, tačiau po publikacijos, kurią MIT perdavė neįvardytas šaltinis, kilo naujos kritikos banga. Daugiausiai kalbų sukėlė tai, kad eksperimentas nepasiekė pagrindinio tikslo: sukurti CCR5 geno mutaciją, kuri lemtų atsparumą ŽIV.
„Teiginys, kad jiems pavyko pagaminti paplitusį CCR5 geno variantą, tėra klaidingų faktinių duomenų pateikimas ir gali būti apibūdinamas tik vienu terminu: tyčinis melavimas“, - „Technology Review“ pasakojo Inovatyvaus genomikos instituto genetikas Fiodoras Urnovas.
Tyrimas rodo, kad tyrimo komandai nepavyko atkurti paplitusio CCR5 varianto.
Jis tvirtina, kad „embrionų modifikavimas padės milijonams“ tai taip pat yra „apgaulinga ir bjauru“, - pridūrė F. Urnovas, lygindamas tai su mintimi, kad 1969 m. Mėnulio takas atnešė „vilties“ tiems, kurie nori gyventi mėnulyje.
CRISPR panaudojimas DNR, esančio žmogaus embrionuose, modifikavimui iš esmės nėra ištirta sfera, o ilgalaikis poveikis Lulu ir Nana išlieka neaiškus: prognozės svyruoja nuo sutrumpėjusios gyvenimo trukmės ir kitų sveikatos komplikacijų iki geresnio pažintinių savybių ir psichinio tobulėjimo.
Atsitiktinės mutacijos taip pat įmanomos, kurių padarinių negalima numatyti iš anksto. Pasak F. Urnovo, tai galima nustatyti tik sunaikinus embrioną ir apžiūrėjus kiekvieną ląstelę. Ši nežinomybė kelia etinius iššūkius.
„Deja, [tyrimas] labiau panašus į eksperimentą, į bandymą bet kokia kaina rasti pagrįstą priežastį naudoti CRISPR technologiją žmogaus embrionams modifikuoti“, - sakė Barselonoje įsikūrusios „Eugin“ grupės mokslo direktorė Rita Vassena.
Analizuodami tyrimą, mokslininkai atkreipė dėmesį į kitas galimas etikos problemas ir pastebėjo, kad Lulu ir Nana tėvai priklausė „pažeidžiamų pacientų grupei“ dėl tėvo, sergančio ŽIV, kuris Kinijoje yra stigmatizuojamas, o tai galėjo užkirsti kelią porai gauti reikiamą gydymą, norint susilaukti vaikų.
Iki šiol joks žurnalas nesutiko paskelbti tyrimo rezultatų, nepaisant to, kad H. Jiankui pateikė jį daugeliui leidinių, įskaitant „Nature“ ir JAMA. Paskelbus jo darbą, He Jiankui stengėsi nepatekti į viešumą,be to jis gali patirti teisinių nemalonumų dėl ginčijamo eksperimento.
Skaityti komentarus