“Šiame darbe kalbama apie pirmuosius stebėjimo įrodymus, kur jūs galite matyti greitai judančias juodąsias skyles. Tai galima susieti su “spyriu”, kurį jos patiria vos tik gimusios”,- kalbėjo astronomas Pikky Atri. 

Tyrime buvo stebima 16 juodųjų skylių, esančių dvejetainėse žvaigždžių sistemose, nes jų gravitacinė jėga yra tokia stipri, kad mes negalime aptikti iš jų sklindančios elektromagnetinės radiacijos, nebent pavyktų užfiksuoti tuo metu, kai ji maitinasi kažkuom, pavyzdžiui, savo binariu partneriu. 

Kai juodoji skylė “minta” žvaigždėmis, materija, kuria mintama, išskiria galingus rentgeno spindulius bei radijo bangas, o tai suteikia mokslininkams progą užfiksuoti jas. Išmokę aptikti juodąsias skyles, mokslininkai ėmė atkūrinėti jų judesius, pasinaudodami atvirkštine inžinerija tam, kad suprastų kokia jų kilmė: po neutroninių žvaigždžių sprogimo ar visgi jokio sprogimo nėra. 

Neutroninės žvaigždės patiria tai, kas vadinama Blaauw smūgiu arba gimimo smūgiu, kuris priverčia jas skrieti per visą dangų. Mokslininkai norėjo įsitikinti, ar tas pats galioja ir juodosioms skylėms. Jie rado, jog 75 proc. tirtų juodųjų skylių iš tikrųjų patiria “spyrį” prieš joms susikuriant. 

Manoma, jog Paukščių take iš viso yra apie 10 mln. juodųjų skylių, tad tikėtina, kad maždaug 7.5 mln jų susikūrė iš žvaigždžių sprogimų.

Mes neturėtume jaudintis dėl Žemės likimo. “Artimiausia juodoji skylė yra nutolusi per 6.5 šviesmečius”,- teigė P. Atri. “Tai labai, labai toli. Taigi nėra jokios tikimybės, kad mus susiurbs kuri nors juodoji skylė.”