°C
      2024 03 30 Šeštadienis

      Vienatvė yra užkoduota genuose ir gali žaloti širdį

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2018-07-07 07:00:00

      Vienatvės jausmas gali atsirasti ne tik dėl skurdaus socialinio gyvenimo. Naujas tyrimas parodė, kad žmogaus genai gali lemti vienatvės jausmo atsiradimą.

      Mokslininkai iš Kembridžo universiteto tyrė biologinius veiksnius, lemiančius vienatvę, taip pat, ar sunki depresijos forma yra sukelta atsiribojimo nuo socialinio gyvenimo, ar tai tik vienas iš depresijos simptomų.  

      Tyrimo metu, kuris buvo publikuotas žurnale „Nature“, mokslininkai surinko šimtų tūkstančių žmonių duomenis Jungtinės Karalystės biobanko (UK Biobank) dėka. Jie panaudojo 452,000 savanorių apklausos atsakymus iš duomenų bazės ir padarė išvadą, jog tam tikriems žmonėms vienatvę gali lemti 15 genomo lokusų.

      „Mūsų atradimai išryškina  genetikos indėlį į socialią izoliaciją ir socialinį bendravimą“,- pasakoja tyrėjai. „Mes radome įrodymų, jog tam tikri bendri genai lemia vienodus socialinius bruožus, be to, sąlygoja susidomėjimą tam tikromis veiklomis.“

      Tyrimas taip pat rado ryšį tarp širdies kardiometabolinės būklės ir socialinės izoliacijos. Remiantis Jungtinės Karalystės nacionalinės statistikos biuru, 5 procentai suaugusių Anglijoje nuolat patiria vienatvės jausmą.

      Jungtinėje Karalystėje 3,6 milijonai senyvo amžiaus žmonių gyvena vieni, tad dažnai patiria vienatvę, kurios poveikis sveikatai toks pat žalingas kaip ir 15 cigarečių per dieną. Kembridžo universiteto tyrimas iškėlė hipotezę, jog vienatvė gali lemti viršsvorį. „Mes dažnai galvojame, jog vienatvę skatina tik aplinka ir gyvenimo patirtys, bet šis tyrimas atskleidė, kad genai taip pat svarbūs“,- kalbėjo John Perry, vienas iš mokslininkų. „Beveik visada rizikos veiksnių mišinys yra sudėtinis: iš genetikos ir aplinkos, tačiau jei mums pavyktų sumažinti nutukimo lygį populiacijos mastu, mes taip pat sumažintume vienatvės pasireiškimą.“   

      Skaityti komentarus