Sieną uždarė, bet pasakė, kad neuždarė. Ir ėmė reikalauti kitų atidaryti, ką patys uždarė.
Paskui atidarė. Bet dabar sako, kad per anksti atidarė, dar reikėjo neatidaryti ir vėliau atidaryti. Kaip mes taip susimovėm! Per anksti atidarėm!
Nes jei laiku būtume atidarę, būtų išėję kažko išsireikalauti iš kaimyno, kurį laikom neteisėtu ir su kuriuo net nesikalbam. Tai gal vėl uždarom?
Juk pakanka pasakyti užkeikimą, laiku uždaryti ir laiku atidaryti, ir tavo pačio kontrabandos problemos išnyks. Juk taip, negi neaišku?
Uždarykim! Po to vėl atidarysim. Ir nuo to kažkas durnyne tikrai pasikeis! Svarbu laiku atidaryti! O gal duris uždarinėti ir atidarinėti - tokia jų profesija?
O gal tai obsesinis–kompulsinis sutrikimas? Pacientas jaučia įkyrias mintis („jeigu neuždarysiu/ neatidarysiu durų – bus blogai“)?
Gal atidarymas / uždarymas tampa ritualu, mažinančiu ikilytinį, lytinį ir politinį nerimą? Kada pacientas šimtus kartų tikrina, ar durys užrakintos?
O gal tai toks susitapatinimas? Kaip kad vieni durniai įsivaizduoja esantys arkliais ar katinais, tai šitie durniai įsivaizduoja esantys šveicoriais ir portje?
O gal tikrai taip? Nemokama, nesibaigianti valstybinių idiotų absurdo humoro transliacija on line! Iš išdidaus durnyno visam pasauliui!
Linkiu sėkmės atidarymuose ir uždarymuose. Durininkų Prezidentūrai ir Vyriausybei - iš didžiųjų rašau tik dėl gramatikos.
















Skaityti komentarus