Kuo daugiau pasaulyje kalbama apie taiką, tuo garsiau kai kurie politikai kalba apie ginklus, karines bazes ir naujus konfliktus.

Įdomu, ar Lietuvos vertybininkai pagaliau pradės mąstyti valstybiškai ir ginti savo šalies interesus, ar ir toliau klusniai vykdys kitų valstybių pageidavimus. Lietuvos tikslas turi būti ne tarnavimas svetimiems geopolitiniams interesams, o savo valstybės ir žmonių gerovė.

Kai pasaulis savo dievu ir vertybe pasirenka ginklą ir agresiją, nutinka baisių dalykų.

Bet galiausiai žmonės atsitokėja ir praregi. Ir tuomet paaiškėja, kas iš karo labiausiai pralobo, kam buvo naudinga suirutė, kas karo dėka išliko valdžioje. Visi jie norėjo, kad karas truktų kuo ilgiau ir baisiau. Dažniausiai valdžios ir galios troškimas visiškai užglušina jautrumą žmogaus gyvybei ar bandymui įsiklausyti į kitą.

Lietuva neturi tapti placdarmu svetimiems karams. Lietuva neturi būti paversta karine baze, kurios paskirtis – tenkinti kitų valstybių strateginius tikslus. Dar svarbiau – sprendimai, galintys lemti tautos saugumą ir ateitį, negali būti priimami be visuomenės pritarimo.

Tie, kurie lengva ranka kalba apie karą, dažniausiai patys neina į frontą. Karų kainą sumoka paprasti žmonės - savo gyvybėmis, sveikata, šeimomis ir ateitimi.

Todėl šiandien reikia ne daugiau karo retorikos, o daugiau atsakomybės, blaivaus proto ir pastangų išsaugoti taiką.

Įsiklausykite ir jūs - tai nereiškia, kad puolamas neturi gintis. Tai reiškia, kad pirmiausia neturi jausti aistros žudymo mašinai, nes tą aistrą mums kursto ginklų rykliai. POPIEŽIUS KALBA APIE SVARBIUS VISAI ŽMONIJAI DALYKUS.

Valstybiu požiūriu Lietuva neturi tapti kieno tai branduoliniu skėčiu, be tautos pritarimo. 

P. S. Įdomu, ar Leonas XIV kai kam rūpi dėl jo žinios apie taiką, ar tik dėl proginių nuotraukų ir galimybės pademonstruoti savo tariamą pamaldumą?

Apsimestinis tikėjimas tarp mūsų valstybinio požiūrio turinčių asmenų dar ilgai truks?