Nepriklausomas balsas svarsto kandidatuoti Seimo rinkimuose?
Pilietinės kovos veidas minimas taip pat.
Smulkus sukčius jau šluoja politines trinkeles ir ruošia bėgimo takelį.
O mes turėtume vaidinti, kad tai netikėta?
Metus buvo kalbama iš aukštumos. Nuo moralinės kalvos. Iš pozicijos, kur patogu vertinti ir kritikuoti. Ten, kur nereikia pasirašyti po sprendimu. Kur nereikia prisiimti atsakomybės už pasekmes. Kur nereikia skaičiuoti, kiek kainuoja kompromisas.
Nes galų gale jie tik mala liežuviais.
Viena yra stovėti pakelėje ir aploti važiuojantį karavaną.
Visai kas kita – sėdėti prie vairo ir žinoti, kad kiekvienas sprendimas turi kainą.
Politinis sprendimas nėra feisbuko įrašas. Jis turi pasekmes – finansines, socialines, kartais net geopolitines.
Iš šalies viskas atrodo paprasta.
Pasmerkei.
Surinkai peržiūras.
Pakėlei moralinę kartelę dar penkiais centimetrais.
Ir tada svarstai kandidatuoti.
Ironija ta, kad tie, kurie ilgai vaidino virš politikos stovinčius teisėjus, dabar patys tampa proceso dalimi. Nuo šiol jų „analizės“ bus nebe pilietinė misija, o rinkiminė investicija.
Tai ne spontaniškas praregėjimas. Tai planuotas, sistemingas veiksmas.
Bet svarbiausia – politika nėra moralinis performansas. Ji nėra tinklalaidė. Ji nėra provokacinis eksperimentas.
Ji yra atsakomybė.
Ir tada paaiškėja, kad iš šalies kritikuoti daug paprasčiau nei priimti sprendimą, kuris kažkam nepatiks, bet yra būtinas.
Todėl, perėję į kitą lygį, jie nebebus tik tie, kurie klausia. Jie bus tie, kuriems teks atsakyti.
Ir tada bus labai įdomu pamatyti, ar vairuoti konvojų taip pat lengva, kaip jį aploti.
Skaityti komentarus