°C
      2018 12 18 Antradienis

      Amerikos kitas priešas: eilėje stovi Kinija, kuri pakeis Rusiją

      Nuotrauka: Global Look Press nuotr.

      2018-10-10 07:00:00
      2018-10-10 07:00:00

      Pietų Kinijos jūroje vykusios provokacijos ir kylanti  įtampą tarp JAV ir Kinijos nestabdo Beižingo plėtimosi į ekonomines ir politines sferas netgi atrodo, jog Kinija siekia Rusijos turimo statuso – didžiausias priešas.  

      Pirmadienį JAV karinis laivas beveik susidūrė su Kinijos naikintoju, atsiųstu išvesti JAV laivą, atliekantį misiją Pietų Kinijos jūroje.   

      Bet karinio jūrų laivyno manevrai yra tik viena maža dalelė lenktynių, kurios vyksta tarp Vašingtono ir Beižingo. Ekonomikos fronte D. Trumpo administracija apmokestino 260 mlrd. vertės Kinijos prekių, o šiuo metu gąsdina, jog toks likimas laukia viso iš Kinijos į JAV patenkančio eksporto.

      Tarp atviro ekonomikos karo ir provokacijų Pietų Kinijos jūroje, praeitą savaitę D. Trumpas apkaltino Beižingą kišimusi į politinius reikalus. Kalbėdamas prieš „JT Saugumo Tarybą“, JAV lyderis tvirtino, jog Kinija bandė „įsikišti į artėjančius 2018 metų rinkimus“, pridėdamas, kad jo administracija tapo taikiniu, nes jis buvo „pirmasis prezidentas, kuris metė prekybos iššūkį Kinijai“.    

      Tačiau D. Trumpas nėra vienintelis iš administracijos, rodantis pirštu į Beižingą dėl suktų, anksčiau tik Rusijai leistinų poelgių. Prezidento nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Kautas savo kalboje rugsėjį sakė, kad Kinija sekė „šalies ir vietinius gubernatorius ir pareigūnus.“

      „Ji stengiasi pasinaudoti bet kokiu pasidalijimu tarp valstybinio ir vietinio poveikio politikai, todėl investuoja ir plečia savo įtakos zonas“, - tikino Kautas     

      Tvyranti Ekonominė, politinė, karinė įtampa tarp dviejų valstybių ir net kaltinimai kišimusi nukreipti prieš Beižingą (o ne prieš didžiąją priešę – Rusiją), ar Kinija iškilo kaip gąsdinanti, nauja Amerikos prieš?

      Grėsmė numeris vienas?

      Vašingtono rūpesčiai su Beižingu pasunkėjo sausį, kai Pentagonas paskelbė naują „nacionalinę gynybos strategiją“, kurioje Kinija ir Rusija tapo pagrindinėmis šalimis, keliančiomis grėsmę JAV interesams. Nauja strategija visiškai pakeitė JAV gynybos politiką, kuri daugiau kaip dešimtmetį koncentravosi į kovą su terorizmu.

      Tačiau Vašingtonas turėjo pasirinkti pagrindinį priešą ir juo tapo Kinija. Tuomet CIA direktorius, Maikas Pompeo sakė, jog Beižingas kelia didžiausią grėsmę JAV, pabrėždamas, kad kinai save mato kaip „konkurencingą jėgą“ , todėl jie stengsis „sumažinti reliatyvią Jungtinių Valstijų jėgą, kad sustiprintų savo.“

      Brainas Bekeris, nacionalinis prieškarinės koalicijos „Act Now to Stop War and Racism“ koordinatorius sakė, jog JAV jėgų perskirstymo politika pritraukė dvišalį palaikymą, o politikos pradžia gali būti siejama su B. Obamos administracijos „Azijos ašis“.     

      „Strategija neturėjo taip įklimpti į Artimųjų Rytų karus, kurie nesuteikė jokios naudos, o vietoje to susitelkti ties Kinijos tyliu iškilimu, kuris kelia grėsmę JAV hegemonijai. Taigi egzistuoja vieningas susitarimas: liberalai mano, jog Kinija turi būti sustabdyta, konservatoriai taip pat mano, kad Kinija turi būti sustabdyta.“  

          

      Nors demokratų ir respublikonų partijos siekia to paties, tačiau jų taktika skiriasi, pridūrė B. Bekeris. B. Obama norėjo pasinaudoti „Ramiojo vandenyno partneryste“ ir neleisti Kinijai „rašyti taisyklių prekybos keliui“, kai tuo tarpu D. Trumpas renkasi  tiesioginį būdą: naudojant Amerikos kariuomenę, ekonomiką ir politiką, vienašališkai primesti savo valią tiems, kurie nepaklūsta Vašingtono diktatoriams.  

      Trumpam pamirškime šias taktikas, juk Vašingtonas teisus, matydamas Kiniją kaip sau lygų varžovą, kalbėjo tarptautinis ir nepriklausomas Kinijos specialistas ir politikos komentatorius.

      „Maikas Pompeo pasakė viską“,- tarė jis. „Kinija tapo didžiausia grėsme JAV dominavimui. Taip yra todėl, jog Kinija, ne Rusija turi visapusišką jėgą dinamiškos ir didelės ekonomikos (antra pasaulyje) dėka.

      Leungas prisiminė Kinijos milijardieriaus Džeko Ma komentarus, kuris sakė, kad prekybos karas tarp dviejų varžovų gali tęstis dvidešimt metų, „galbūt net po to, kai Kinijos ekonomika taps didžiausia pasaulyje.“

      Reikia priešo

      Kalbėti apie Kiniją kaip apie politinę, ekonominę ir karinę grėsmę yra „neatskiriama Vašingtono  strategijos dalis“, norint išlaikyti „tam tikrą dominavimo pasaulyje lygį“,- sakė buvęs Pentagono pareigūnas Michaelis Malūfas. Jis pridūrė, jog „B. Obamos planui reiktų skubiai „parduoti kuo daugiau ginklų ir gaminti daugiau ginklų“ – kitais žodžiais tariant: sukurti daugiau darbo vietų.

      D. Trumpo neaiškūs kaltinimai Kinijai dėl kišimosi į rinkimus, kurie dar nebuvo patvirtinti, irgi atlieka svarbią funkciją. Daugelis jo rinkėjų skaudžiai nukentėjo, kai Kinija apmokestino JAV gerybes, pavyzdžiui, sojos pupeles. D. Trumpas tvirtino, kad toks žingsnis buvo nukreiptas prieš ūkininkus, kurie balsavo už jį.  

      B. Bekeris pridūrė, jog Beižingas aiškiai suvokė galimus sprendimo padarinius, tačiau to buvo būtina „imtis kaip atsakomojo veiksmo prieš didžiulius D. Trumpo įvestus  tarifus“, kurie buvo skirti „pakenkti Kinijai ir užkirsti kelią jos ekonomikos augumui.“

      Kinija – šiuo metu vadinama baisiu medžiotoju, net ima atrodyti, jog Vašingtonas sudarys sąjungą su Maskva, kad nuverstų Beižingą.

       „Kai kurie Jungtinėse Valstijose mano, jog Kinijos augimą JAV gali sustabdyti „Niksono būdu“. Tam reiktų suformuoti sąjungą su Rusiją.“,- kalbėjo Leungas.

      „Rusiją daug labiau domina Kinija nei JAV dėl ekonominių ir geopolitinių sumetimų. Be to, kodėl Rusija turėtų pasitikėti JAV, kuri akimirksniu iš draugo gali virsti priešu, ypač su D. Trumpu priešakyje?“

      Beižingas pranešė, jog jis nenori susidurti su Vašingtonu „kovos lauke“. Dvi šalys gali varžytis, bet neturėtų viena į kitą žiūrėti per Šaltojo karo prizmę, praeitą mėnesį sakė Kinijos vyriausybės valstybės tarybos aukščiausiasis diplomatas Vangas Yi.  

      Skaityti komentarus