Buvęs prezidentas Obama agresyviai puolė Trumpą ir kvietė rinkėjus „atkurti  sveiką demokratiją“, sakydamas, jog Trumpas yra neprognozuojama grėsmė šalies ateičiai „keliantis baimę, kiršinantis vieną grupę žmonių prieš kitą, skelbiantis, jog tvarka ir saugumas būtų atkurtas, jei nebūtų tų, kurie neatrodo kaip mes, nekalba kaip mes ir nesimeldžia kaip mes.“ Dar niekada neteko girdėti, jog buvęs prezidentas taip dergtų savo pasekėją.  

Sunku tikėti viskuo, ką rašo žiniasklaida, bet vienas iš geriausių Amerikos žurnalistų, Bobas Woodwardas neseniai paskelbė pribloškiantį pasakojimą apie tai, ką jam privačiai pasakojo vyresnieji valdininkai Baltuosiuose rūmuose.  

Woodwardas išgarsėjo tuomet, kai dirbdamas kartu su Karlu Bernstein, atskleidė prezidento Niksono kampanijos personalo nešvarius darbus. Jie bandė įdėti pasiklausymo priemones demokratų kampanijos būstinėje 1972-aisiais, išaiškėjus nusikaltimui Niksonas buvo priverstas atsistatydinti.  Woodwardas išleido knygų apie kiekvieną vėlesni JAV prezidentą ir nė karto nebuvo priverstas atsiprašyti dėl neteisingai pateiktų faktų.  

Woodwardas atskleidė, kad aukščiausio lygio pareigūnai, dirbantys prezidentui, vadino jį „idiotu, pamišėlių miesto meru, suvaikėjusiu nenuovoka ir profesionaliu melagiu.“ Jis teigia, jog Trumpo personalo vadovas Džonas Kelly sakė, kad „jis yra idiotas. Neverta net vargintis bandyti jį įtikint elgtis kitaip. Jis pametė sveiką protą. Aš nebesuprantu, kam mūsų čia išvis reikia. Tai blogiausias darbas, kokį kada nors turėjau.“     

Buvęs vyriausiasis ekonomikos patarėjas Garis Kohnas Trumpą pavadino „profesionaliu melagiu“ pirma, grasinančiu atsistatydinti, o vėliau teigiančiu, jog baltieji suprematistai, kurie jėga užpuolė protestuotojus Šarlotsvilyje praeitais metais, yra tiek pat blogi, kiek ir protestuotojai. Trumpas susilaukė spaudimo pasmerkti neonacius, bet savo padėjėjams sakė, jog tai buvo didžiausia klaida, kurią jis kada nors padarė. „Jo buvęs personalo vadovas Reincas Priebus, vadino prezidento miegamąjį „velnio dirbtuvėmis“, kur gimsta įžeidūs ir beprasmiai Trumpo „tweetai“.        

Pats įspūdingiausias atradimas Woodwardo knygoje „Baimė“ yra tai, kad Trumpo kabineto nariai slepia oficialius dokumentus nuo jo, kad šis negalėtų jų pasirašyti, nes tai vienintelis būdas „sustabdyti prezidentą nuo pavojingų politinių sprendimų.“ Visgi pats reikšmingiausias atradimas – vyresniųjų Trumpo administracijos narių noras nušalinti jį nuo prezidento posto. Tam jie galėtų pasitelkti 25-ąja Konstitucijos pataisą, kuri leidžia nušalinti prezidentą, jei šis „nesugeba vykdyti savo pareigų ir įgaliojimų.“

Dar daugiau kalbų sukėlė straipsnis, išspausdintas „New York Times“ laikraštyje, kuris atskleidė, kad viceprezidentas arba prezidento kabineto narys laiko Trumpą „impulsyviu, konkuruojančiu, neveiksmingu“ ir patvirtino, jog kabineto nariai svarstė galimybę nušalinti prezidentą, pagal 25-ąja Konstitucijos pataisą, bet nusprendė nesiimti to. Tokio sprendimo priežastimi tapo reikiamų balsų skaičius. Tam kad Trumpas būtų nušalintas reiktų, kad du trečdaliai senato balsuotų už tai, tad net jei demokratai sudaro didžiąją dalį senato, jiems vis tiek reiktų bent penkiolikos respublikonų senatorių balsų už prezidento nušalinimą, o tai nepatiktų respublikonų rinkėjams.     

Keletas buvusių vyriausiųjų Trumpo padėjėjų yra kalėjime arba apklausinėjami. Jie kaltina Trumpą – pinigų plovimu, mokesčių apgaulėmis ir prezidento posto vagyste.

Tai liečia ne tik apie Trumpą, bet ir JAV politinę sistemą, kuri turi trūkumų. Konstitucija buvo parašyta beveik prieš du su puse amžiaus iškart po to, kai JAV laimėjo mūšį prieš Britaniją ir paskelbė nepriklausomybę. Svarbu paminėti, jog tuo metu beveik visi amerikiečiai gyveno mažuose kaimeliuose ir ūkininkavo. Paradoksalu, tačiau, pasak konstitucijos, rinkimus laimi ne tas, kuris surenka daugiausiai balsų, bet tas, kuris įtikino balsuoti valstijas, turinčias daugiausiai gyventojų. Tai reiškia, kad valstija su labai maža populiacija turės tik vieną rinkimų komiteto atstovą rūmuose ir du senatorius (iš viso trys balsai), kai tuo tarpu Kalifornija ar Niujorkas turės dešimt kartų daugiau balsų. Pavyzdžiui, praeitų metų rinkimuose H. Klinton surinko keliais milijonais daugiau balsų nei D. Trumpas, tačiau rinkimų komiteto sandara buvo nepalanki jai.    

Kai konstitucija buvo parengta, buvo nuspręsta, jog nė vienas prezidentas negali turėti tokios galios, kokią turėjo senasis Anglijos karalius, o tai reiškė, kad devyni teisėjai, kuriuos į Aukščiausiąjį teismą paskyrė prezidentas ir kongresas, gali atšaukti beveik bet ką, ką prezidentas sugalvoja. 1930-aisiais Aukščiausiąjį teismą valdė teisėjai, kuriuos paskyrė respublikonų prezidentas ir jie atmetė ne mažą dalį įstatymų, kuriuos prezidentas Ruzveltas pateikė kongresui. Atmesti įstatymai būtų suteikę daugiau pašalpų ir valstybinių išlaidų skurdžiausiems ir bedarbiams.      

Dar labiau sukrečia faktas, jog jie gali apeiti rinkimų rezultatus, kaip tai ir padarė 2000-aisiais metais, kai Džordžas W. Bušas buvo paskelbtas prezidentu vietoje Al Gore tik penkių balsų skirtumu Aukščiausiojo teismo balsavimo metu. 2000-ųjų rinkimai baigėsi lygiosiomis, rezultatas priklausė nuo to, kaip balsavo Florida. Floridą valdė respublikonai, todėl pagal jų taisykles, didelė dalis juodaodžių ir neturtingų rinkėjų nebuvo registruojami. Belaukiant balsų perskaičiavimo, penki respublikonų teisėjai iš Aukščiausiojo teismo nusprendė, kad to negali būti. Tad dabar turime bjaurų Bušo palikimą: karai Irake ir Afganistane.

Nuo 1934-ųjų kiekvienų tarpinių balsavimų metu prezidento partija praranda tam tikrą vietų skaičių kongrese. Per visą laiką buvo tik viena išimtis: 1962-aisiais tarpiniai rinkimai vyko kelios dienos po to, kai Kenedis privertė rusus pašalinti atomines raketas iš Kubos teritorijos. Taigi, nors ir yra tikėtina, kad demokratai gaus daugiau vietų nei turi dabar, bet mažai tikėtina, jog jie turės pakankamą kiekį balsų Trumpui pašalinti be respublikonų senatorių paramos.     

Nors Trumpo valdymą kritikuoti lengva, jis vis dar turi nemažą palaikymą ypač iš neturtingų baltųjų, darbininkų klasės, kurie balsuodavo už demokratus, bet po Klintono ir Obamos valdymų pakeitė nuomonę, nes šie nedarė nieko, kad sustabdytų darbo vietų gamyklose mažinimą. Apklausos rodo, jog nė vienas prezidentas, išskyrus Džordžą W. Bušą (po 9/11 įvykių), neturėjo tokio palaikymo iš jų pačių partijos įpusėjus prezidentavimo laikotarpiui. „The Guardian“ žurnalistas Garis Younge praleido daug laiko rinkdamas informaciją ir rašydamas apie Trumpo rinkimus. Jo manymu, rinkėjai galvoja, jog Trumpas savo darbą atlieka gerai, nes mažina mokesčius, šalina ekonomikos nuostatus. Garis cituoja vieną moterį, kuri pasakė: „Aš nenorėčiau bendrauti su juo. Man nepatinka jo blogos manieros ir jo įžeidinėjimai. Bet mane žavi jo verslas ir jo derėjimosi įgūdžiai.“ Kita rinkėja, Cathy Dee Grazia, BBC sakė: „Man nesvarbu, kad jis mokėjo pornografijos žvaigždei ar „Playboy“ zuikučiui, tai nedaro įtakos jo politikavimui.“  

JAV politika yra labai nenuspėjama. Trumpas gali prarasti vietų kongrese, bet turbūt mažai ką nustebintų, jei jis gautų jų daugiau nei turi dabar. Tad sunku įsivaizduoti, kad senatas surinktų pakankamą kiekį balsų Trumpui nušalinti. Labiausiai tikėtina, kad būsime priversti kęsti Trumpą iki 2020 metų prezidentų rinkimų.

Hilari Klinton pralaimėjo rinkimus, nes daugybė žmonių, kurie paprastai save laikydavo demokratais, balsavo prieš ją. Jie manė, jog H. Klinton veiks išvien su savo vyru, kuris savo prezidentavimo laikotarpiu panaikino taisykles, draudusias bankininkams rizikuoti amerikiečių pinigais, o tai privedė prie ekonominės krizės 2008-aisiais.  

Jei demokratai būtų pasirinkę socialistą Bernį Sandersą kaip savo kandidatą, Bernis būtų laimėjęs, nes demokratų rinkėjai būtų likę su Berniu, jie būtų pastebėję, kad jis atstovavo jų interesus. Jei mes norime pasaulio be Donaldo Trumpo, demokratai turi rasti socialistinių pažiūrų kandidatą, kuris kovotų už įstatymus, prikeliančius paprastus amerikiečius iš ekonominės bedugnės, į kurią jie įkrito ekonominės krizės metu. Galbūt Bernis vėl bandys laimę, bet taip pat yra kairiojo sparno senatorė Elizabeta Warren, kuri galėtų tapti pirmąja moterimi JAV prezidente. Atsikratykime Trumpo 2020-aisiai.