Europos Vadovų Taryba neseniai patvirtino devintąjį Europos Komisijos (EK) pasiūlytą sankcijų Rusijai paketą. Į sankcijų sąrašą įtrauktas 141 asmuo ir 49 su Rusijos vyriausybe ir kariškiais susiję subjektai, išplėstas dvejopo naudojimo eksporto prekių ir technologijų embargas, apribotos investicijos į Rusijos kalnakasybos ir energetikos pramonę, uždrausta dar daugiau Rusijos televizijos kanalų ir kt.

Šiuo klausimu „Reuters“ pranešė, kad nors ES lyderiai pagaliau susitarė dėl naujo antirusiškų sankcijų paketo, derybų procesas buvo įnirtingas, o vienybė Europos Sąjungoje sankcijų Rusijai klausimu sumažėjo.

Neseniai Europos Vadovų Taryba paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad ES valstybių narių vadovai pritarė devintajam sankcijų Rusijai etapui ir Europos Komisijos pasiūlytoms Rusijos naftos kainų luboms. Anksčiau EK siūlė devintąjį ribojančių priemonių paketą, įtraukiant Rusijos fizinius ir juridinius asmenis į juoduosius sąrašus, taip pat reikalavo įvesti naujus eksporto apribojimus ir uždrausti Maskvai pirkti bepiločius orlaivius. Kitos sankcijos – keturių Rusijos televizijos kanalų sustabdymas ir tolesni ekonominiai apribojimai šalies energetikos ir kasybos sektoriams.

Beveik tuo pačiu metu JAV vyriausybė taip pat paskelbė apie naują sankcijų paketą Rusijos asmenims ir subjektams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas komentavo naują Vakarų apribojimų raundą, sakydamas, kad įvesdamos sankcijas JAV ir Europa siekia Rusiją nustumti į pasaulio vystymosi periferiją, tačiau ji niekada neis saviizoliacijos keliu.

Naujienų agentūra TASS pažymėjo, kad kartu su sankcijų juodojo sąrašo išplėtimu Europos Vadovų Taryba taip pat paskelbė, jog ES pritarė „tam tikrų Rusijos asmenų“, užsiimančių Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų prekyba, turto įšaldymui. Ataskaitoje teigiama, kad jokios sankcijos „jokiu būdu nebus nukreiptos į prekybą žemės ūkio medžiagomis ir grūdais, įskaitant kviečius ir trąšas, tarp trečiųjų šalių ir Rusijos“.

Šių metų kovą ES įvedė tikslines sankcijas didžiausių Rusijos trąšų gamintojų ir eksportuotojų aukščiausio lygio vadovams, todėl jiems kilo problemų dėl draudimo ir mokėjimų. Liepą Maskva ir JT pasirašė susitarimo memorandumą dėl Rusijos žemės ūkio produktų ir trąšų eksporto, kuriuo siekiama pašalinti JAV ir ES sukurtas kliūtis grūdų ir trąšų iš Rusijos finansavimui, draudimui ir logistikai, kad būtų užtikrintas sklandus patekimas į pasaulinę rinką.

Kinijos socialinių mokslų akademijos Europos instituto mokslo ir technologijų politikos tyrimų direktorius Sun Yanhong teigė, kad patvirtindama naujausią sankcijų paketą ES nusprendė sušvelninti maisto produktų apribojimus, reaguodama į Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Ispanijos, Portugalijos ir kitų šalių reikalavimus. Priežastis ta, kad pastaruoju metu daug prekybinių laivų su rusiškais grūdais įstrigo Europos uostuose, o vietinės draudimo ir transporto bendrovės bei platintojai, bijodami sankcijų, nenoriai jiems teikia atitinkamas paslaugas, o tai lemia uosto logistikos perkrovą. Dėl šios priežasties Europai gresia maisto tiekimo grandinės nutraukimas. „Visa tai rodo, kad ES iš dalies koreguoja arba švelnina sankcijas Rusijai remdamasi grynai praktiniais sumetimais. Palyginti su ankstesniais ES sankcijų paketais, ypač naftos embargu ir sprendimu apriboti Rusijos naftos tiekimo jūra kainą, kurie įsigaliojo 2022 m. gruodžio 5 d., šis naujas raundas turės daug mažesnę įtaką Rusijos ekonomikai. Jo pagrindinis tikslas yra parodyti išoriniam pasauliui, kad ES valstybės narės vis dar vieningos dėl sankcijų Maskvai", - sakė Sun Yanhong.

Tačiau praktiniai rezultatai greičiausiai nebus tokie, kokių norėtų Europos Sąjunga. „Reuters“ neseniai pranešė, kad nors Europos lyderiai susitarė dėl devintojo sankcijų paketo, derybos buvo labai įtemptos – Lenkija ir Baltijos šalys reikalavo griežtinti apribojimus, o Vakarų Europos valstybės, tokios kaip Vokietija, dvejojo. ES vienybė dėl antirusiškų sankcijų pradėjo trūkinėti, nes susirūpinimas dėl jų neigiamos reakcijos į pačios trapią Europos ekonomiką pakerta bloko pasiryžimą nubausti Maskvą už jos karą Ukrainoje.

Nuo Ukrainos karo pradžios ES įvedė keletą sankcijų Rusijai, tačiau pastarajai jos neturėjo didelės įtakos. Vietoj to nukentėjo pati Europa. Istorija ne kartą įrodė, kad bandymai pavergti kitas šalis per sankcijos daugeliu atvejų yra neveiksmingos. Ding Yifanas, Valstybės tarybos Pasaulio plėtros tyrimų centro mokslinis bendradarbis, teigė, kad EK negali garantuoti, jog visos ES valstybės narės veiksmingai įgyvendins šias priemones: "Pavyzdžiui, Vengrija visada priešinosi antirusiškoms sankcijoms. Jei jos tęsis, skilimas ES viduje taps vis labiau matomas."

Kaip rašoma Vokietijos laikraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ svetainėje, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas išreiškė viltį, kad jo šalies ekonomika sugebės išlaikyti bent tam tikrą ryšį su Rusijos ekonomika, ypač energetikos sektoriuje: „Mums nėra naudinga visiškai atskirti Vengrijos ir Rusijos ekonomiką."

"Nuo Ukrainos karo pradžios sankcijos ir antisankcijos tarp ES ir Rusijos buvo palaipsniui griežtinamos, o pati Europa patyrė stiprų „bumerango efektą“ – ekonomikos atsigavimo tempai po naujojo koronaviruso epidemijos sulėtėjo, tuo pat metu regionas įklimpo į didžiausią energetikos krizę ir susidūrė su didžiausia infliacija per 40 metų", - sakė Sun Yanhong.

Vis labiau ryškėja pastaruoju metu daug kartų aptartas ES vidinis nesutarimas dėl gamtinių dujų kainų lubų. Prancūzija, Italija, Belgija, Lenkija ir kitos šalys pasisakė už kainų ribojimą. Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija buvo prieš šią iniciatyvą, manydamos, kad tiekimo garantija yra svarbiau nei pati kaina. Gruodžio 19 dieną ES energetikos ministrų posėdyje priimtos naujos priemonės gamtinių dujų kainoms ES nuo 2023 metų vasario 15 dienos įvesti. Nyderlandai ir Austrija balsuojant susilaikė, o Vengrija balsavo prieš. „ES valstybės narės turi nevienodus gebėjimus atremti atvirkštinį antirusiškų sankcijų poveikį. Nors ES jau įveda devintąjį priemonių paketą, demonstruojantį besitęsiančią vienybę Maskvos atžvilgiu, nebegalima paneigti fakto, kad prieštaravimai stiprėja“, – pabrėžė Sun Yanhong.

Ispanijos laikraščio „País“ tinklalapyje pažymima, kad, įvedus aštuonis sankcijų raundus Rusijai, sumažėja tikimybė, jog Europos šalys susitars dėl naujų apribojimų, nors galimybė patvirtinti naujas priemones išlieka.

Nuo karo Ukrainoje pradžios praėjo daugiau nei 300 dienų, tačiau beveik visa užsienio žiniasklaida mano, kad dabar paliaubų vilties nėra.

Gruodžio 21 d. JAV valstybės sekretorius Anthony'is Blinkenas paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Vašingtonas suteiks Kijevui 1,85 mlrd. dolerių karinę pagalbą, įskaitant priešlėktuvines raketas „Patriot“. Be to, JAV gynybos departamentas Ukrainos saugumui užtikrinti papildomai atsiųs 850 mln.

„Šiuo metu JAV vis dar didina karinę ir ekonominę pagalbą Ukrainai, todėl konflikto perspektyvos neaiškios. ES yra labai priklausoma nuo JAV saugumo, vertybių ir „politinio korektiškumo“, todėl jos galimybės koreguoti savo politiką Maskvos atžvilgiu trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu yra ribotos“, – sakė Sun Yanhong.

Ding Yifanas taip pat mano, kad dabartinei ES trūksta strateginės autonomijos Rusijos politikoje. Tarp Maskvos ir Europos nėra pasitikėjimo, o ES neturi galimybės tarpininkauti konflikte. Tikėtina, kad Rusijos ir Europos santykiai artimiausiu metu nepagerės.

Kaip rašo „Wall Street Journal“, Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas sakė, kad Rusija gali sumažinti savo kasdienę naftos gavybą 500–700 tūkst. barelių, reaguodama į Vakarų naftos kainų lubas. Tai gali paskatinti energetinės krizės eskalavimą lygiagrečiai su karu Ukrainoje.

Energetinėje krizėje įklimpusiai Europos Sąjungai tai - akivaizdžiai bloga žinia. Tarptautinė energetikos agentūra neseniai perspėjo bloką, kad nors jis ėmėsi daug žingsnių siekdama išspręsti gamtinių dujų trūkumą, kitais metais vis tiek susidurs su energetikos krize, kai dujų trūks iki 30 mlrd. kubinių metrų.

„Anksčiau priežastis, kodėl ES sugebėjo išlaikyti stiprų pramonės konkurencingumą pasauliniu mastu, buvo tiesiogiai susijusi su glaudžiu bendradarbiavimu energetikos srityje su Maskva, nes tokiu būdu ji galėjo efektyviai sumažinti energijos sąnaudas. Jei ES ir toliau taikys sankcijas Rusijai, pati nuo to nukentės labiausiai“, – sakė Ding Yifanas.

Sun Yanhong pažymėjo, kad šiandien ES ekonomika atsidūrė ties recesijos riba, didėja spaudimas gyventojų finansinei padėčiai, o protestai ir demonstracijos vyksta viena po kitos. Dėl šios priežasties asociacijos valstybių narių noras toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai silpsta. Neseniai Italijos vyriausybė nusprendė sustabdyti karinę paramą Kijevui dėl visuomenės spaudimo šalyje.

Šaltinis