Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvių komitetas trečiadienį pareikalavo, kad ES institucijoms būtų leidžiama išsamiai patikrinti „Facebook“, siekiant įvertinti, ar ši bendrovė pakankamai saugo vartotojų duomenis.
EP nariai atkreipia dėmesį į „Facebook“ pastangas geriau užtikrinti privatumą po „Cambridge Analytica“ skandalo, tačiau teigia, kad bendrovė dar neatliko viso pažadėto vidaus audito. Jie rekomenduoja bendrovei „atlikti esminius savo platformos pakeitimus“, kad ji atitiktų ES duomenų apsaugos įstatymus.
Komitetas taip pat ragina „Facebook“ leisti ES tinklų ir informacijos saugumo agentūrai (ENISA) ir Europos duomenų apsaugos valdybai atlikti „išsamų ir nepriklausomą auditą“, kurio rezultatai būtų pateikti Europos Komisijai, EP ir šalių parlamentams.
Rezoliucija, priimta 41 balsu, 10 balsavus prieš ir 1 susilaikius, apibendrina išvadas, padarytas po gegužės mėn. surengto Europos Parlamento narių ir „Facebook“ vadovo Marko Zuckerbergo susitikimo ir trijų vėlesnių klausymų, siekiant išsiaiškinti bendrovės „Cambridge Analytica“ įvykdyto „Facebook“ duomenų pažeidimo poveikį. Joje taip pat minimas rugsėjo 28 d. įvykdytas duomenų pažeidimas, sudaręs galimybę sužinoti 50 mln. „Facebook“ paskyrų prieigos kodų.
EP nariai pažymi, kad ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir naujosios taisyklės dėl Europos politinių partijų finansavimo jau numato sankcijas už duomenų apsaugos taisyklių pažeidimus, kuriais siekiama paveikti rinkimų rezultatus. Siekdami užkirsti kelią rinkimų intervencijai per socialinę mediją, jie papildomai siūlo:
– padaryti, kad mokama politinė reklama internete ir ją užsakiusi organizacija būtų lengviau atpažįstama;
– drausti profiliuoti asmenis rinkimų tikslais, įskaitant pagal jų elgesį internete, kuris galėtų atskleisti jų politines nuostatas;
– įpareigoti socialines medijas žymėti turinį, kurį dalijasi robotai, ir pagreitinti netikrų paskyrų šalinimą;
– vykdyti privalomą auditą po rinkimų kampanijų siekiant užtikrinti, kad jų metu sukaupti asmens duomenys būtų ištrinami;
– priminti valstybių pareigą prireikus atlikti tyrimus dėl netinkamo užsienio jėgų naudojimosi internetine erdve (jei reikia – padedant Eurojustui);
– patobulinti ES konkurencijos taisykles atsižvelgiant į skaitmeninę realybę, taip pat ištirti galimą socialinės medijos platformų monopolį ir atlikti socialinių medijų reklamos įmonių auditą;
– gerokai sustiprinti atskaitomybę už algoritminį asmens duomenų apdorojimą ir padidinti jo skaidrumą nepriklausomai nuo to, ar jį atlieka privati, ar valstybinė organizacija.
Europarlamentarai taip pat prašo visų ES institucijų, agentūrų ir įstaigų užtikrinti, kad jų socialinių medijų puslapiai ir jų naudojami analitiniai bei rinkodaros įrankiai „jokiu būdu nekeltų pavojaus piliečių asmens duomenims“.
Kadangi JAV valdžios institucijos iki šių metų rugsėjo 1 d. neįgyvendino jo sąlygų, europarlamentarai ragina Europos Komisiją sustabdyti vadinamąjį „Privatumo skydo“ susitarimą, skirtą apsaugoti ES piliečius, kurių asmens duomenys perduodami JAV komerciniais tikslais.
Spalio 22-25 d. Strasbūre rengiamoje plenarinėje sesijoje dėl šios rezoliucijos balsuos visas Parlamentas.
Interviu su pranešėju C. Moraes:
http://www.europarl.europa.eu/news/en/headlines/society/20181005STO15108
C. Moraes pasisakymo ištrauka:
https://ec.europa.eu/avservices/video/player.cfm?ref=I161378
Garso ir vaizdo medžiaga:
https://multimedia.europarl.europa.eu/en/data-protection_5707_pk
EP komitetas balsavo už drastišką plastikinių šiukšlių mažinimą
Vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, turėtų būti uždrausti Europos Sąjungoje nuo 2021-ųjų. Tokiai planuojamai direktyvai trečiadienį pritarė Europos Parlamento (EP) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
Šie vienkartiniai plastikiniai daiktai būtų draudžiami, kadangi jiems esama lengvai prieinamų alternatyvų. Minėti daiktai sudaro iki 70 proc. jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių.
EP komiteto nariai pritarė Frédérique Ries (Liberalai ir demokratai, Belgija) parengtai rezoliucijai, kurioje į Europos Komisijos pasiūlytą vienuolikos draudžiamų vienkartinių plastikinių daiktų sąrašą papildomai įtraukti itin lengvi plastikiniai maišeliai, produktai, pagaminti iš okso-degraduojančių plastikų, bei greito maisto pakuotės iš polistireninio putplasčio.
Taip pat siūloma valstybėms nustatyti tikslus iki 2025-ųjų sumažinti plastikinių daiktų, kurie neturi lengvai prieinamų alternatyvų, naudojimą, taip pat paskatinti jų perdirbimą arba pakartotinį naudojimą. Tarp jų patenka vienkartinės mėsainių dėžutės, sumuštinių pakuotės, taip pat vaisių, daržovių, desertų ar ledų įpakavimas. Kai kurie kiti plastikai, pavyzdžiui, gėrimų buteliai, turės būti surenkami atskirai, o jų perdirbimo dalis iki 2025 m. privalėtų sudaryti ne mažiau nei 90 proc.
Komiteto nariai taip pat sutarė mažinti taršą dėl tabako produktų, visų pirma – plastikinių cigarečių filtrų. Iki 2025 m. jų tarša turėtų sumažėti perpus, o iki 2030-ųjų – 80 proc., įsitikinę europarlamentarai. Skaičiuojama, kad viena nuorūka jūroje gali užteršti nuo 500 iki tūkstančio litrų vandens, o išmesta pakelėje ji suyra net per dvylika metų. Cigarečių filtrai yra antra labiausiai paplitusi plastiko šiukšlė.
Valstybės taip pat turėtų užtikrinti, kad per metus būtų surinkta bent pusė pamestų arba paliktų plastikinių žvejybos įrankių, o jų perdirbimo lygis iki 2025-ųjų pasiektų 15 proc. Plastikiniai žvejybos įrankiai sudaro 27 proc. šiukšlių, randamų Europos paplūdimiuose.
Prie šių tikslų įgyvendinimo turėtų prisidėti tabako ir žvejybos įrankių pramonės sektoriai, pažymima rezoliucijoje. Skaičiuojama, kad nesiėmus jokių veiksmų, plastikų tarša jūrose ir vandenynuose iki 2030-ųjų sukels gamtai žalos už 22 mlrd. eurų.
„Europa yra atsakinga tik už nedidelę dalį plastiko šiukšlių vandenynuose. Vis dėlto ji gali ir turėtų tapti pagrindine veikėja ieškant tarptautinio šios problemos sprendimo, kaip tai pavyko pasiekti kovos su klimato kaita srityje. Uždrausti, mažinti, apmokestinti, taip pat pakeisti bei įspėti – valstybės narės turi daug pasirinkimų, kaip spręsti šią problemą“, – pažymėjo pranešėja F. Ries.
Už šį teisės akto projektą balsavo 51 EP narys, 10 buvo prieš, 3 susilaikė. Visas Europos Parlamentas dėl jo balsuos spalio 22-25 d. Strasbūre vyksiančioje plenarinėje sesijoje. Jis taip pat bus derinamas su ES Taryba.
Vaizdo klipas šia tema:
Skaityti komentarus