Uzbekistano aukščiausiasis teismas kovo 18 d. paskelbė, kad Karimova pripažinta kalta dėl turto prievartavimo, pinigų plovimo, kitų asmenų turto pasisavinimo, finansinių ir kitų nusikaltimų. Tą pačia dieną G. Karimova buvo nuteista kartu su dar penkiais teisiamaisiais.

Praėjusį mėnesį ji išsiuntė laišką prezidentui Shavkatui Mirziyojevui. Laiške siūlė grąžinti 686 milijonus dolerių į šalies iždą mainais už teismo bylos nutraukimą. Uzbekistano generalinė prokuratūra rugpjūtį teigė, kad naujoji byla prieš Karimovą buvo susijusi su įtarimais, kad ji neteisėtai nupirko valstybines dviejų cemento gamyklų akcijas, kurias vėliau pardavė užsienio verslininkams.

47-erių Karimova, kuri kažkada buvo laikoma galima savo tėvo įpėdine, taip pat buvo susijusi su pinigų plovimo tyrimais Švedijoje ir Šveicarijoje. Kai tėvas dar buvo gyvas ir valdė šalį, jai buvo skirtas namų areštas 2014 m. Taškente. Karimovas mirė 2016 m. ir netrukus Mirziyojevas tapo jo įpėdiniu.

2017 m. Gruodžio mėn. Karimova buvo nuteista 10 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau po kelių mėnesių bausmė buvo perkelta į namų areštą ir sutrumpinta iki penkerių metų. Vos po poros metų, 2019 m. kovo mėn. ji buvo paguldyta į kalėjimą už įtariamą namų arešto sąlygų pažeidimą.

Taip pat 2019 m. Kovo mėn. JAV teisingumo departamentas Karimovą pavadino pagrindinės tarptautinės kyšininkavimo schemos dalimi, kaltinant ją sąmokslu pažeisti JAV užsienio korupcijos įstatymus.