Lapkričio 6 d. JAV įvyko svarbūs vidurio kadencijos rinkimai. D. Trumpas ir jo konservatyvioji politika laikė egzaminą: ar JAV rinkėjai palaikys pastarąjį prezidento posūkį į nacionalizmą, kurį išreiškia šūkis „Pirmiausia Amerika!“ (America First); jo priešininkai įnirtingai tvirtino, kad teikti savo šaliai pirmenybę yra rasistiška ir ksenofobiška, t. y. taip gali galvoti tik tas, kuris nekenčia kitų rasių ir užsieniečių.
Respublikonai, D. Trumpo partija, rinkimų kampanijos metu akcentavo puikią šalies ekonominę padėtį, augančius (taip pat ir infliaciją lenkiančius) atlyginimus, mažėjantį nedarbą, taip pat sugrįžusį amerikiečių pasididžiavimą savo šalimi. Demokratai nebuvo itin išradingi – jie nuo pat D. Trumpo išrinkimo 2016 metais nuolat kartojo, kad jis rasistas, beprotis ir kad jam valdant Amerika krenta į bedugnę.
Rinkimų rezultatai neleidžia kalbėti apie aiškią vienos ar kitos pusės pergalę. Vienintelis, tačiau svarbus demokratų laimėjimas – jie iškovojo papildomas 28 vietas žemuosiuose įstatymų leidybos rūmuose JAV Kongrese. Daugumai įgyti reikėjo 23 papildomų vietų, taigi demokratai perėmė Kongreso rūmų kontrolę.
Tačiau demokratų nedžiugina tas faktas, kad jų pergalė buvo gerokai menkesnė nei tikėjosi. Kai vidurio kadencijos rinkimai įvyko valdant B.Clintonui, tuomet valdžioje buvę demokratai prarado 54 vietas; prie Obamos respublikonai iškovojo papildomas 63 vietas. Taip žvelgiant, šių metų demokratų pergalė – 28 vietos - visai neatrodo taip jau įspūdingai – jie ir patys pripažįsta, kad mėlynosios bangos (šluojančios demokratų pergalės) nebuvo. O tai kerta per jų įsivaizdavimą, kad tik leftistai moka valdyti šalį ir kad JAV be jų užtikrintai pražus.
Prarasti tam tikrą mandatų skaičių per vidurio kadencijos rinkimus yra dėsninga JAV politikoje, todėl respublikonai gali pasiguosi tuo, kad šįkart jie prarado kur kas mažiau nei demokratai valdant jų prezidentams. Tačiau respublikonai pasiekė ir labiau apčiuopiamų laimėjimų: pirmą kartą JAV istorijoje vietų Kongrese praradusi partija sugebėjo padidinti savo įtaką aukštesniuosiuose įstatymų leidybos rūmuose – Senate. Čia jie šimto vietų institucijoje savo įtaką sugebėjo padidinti dviem papildomais mandatais ir respublikonų Senato kontrolė iš trapios tapo patikima.
Dar daugiau, respublikonai per vidurio kadencijos rinkimus sugebėjo perimti valdžią keliose valstijose: Indianoje, Misūryje ir Šiaurės Dakotoje.
Visa tai apibendrinus sunku įvardinti nugalėtoją. Abi pusės skelbiasi laimėjusios rinkimus. D. Trumpas pasveikino savo rėmėjus su „nuostabia pergale“. Sveikinimus jam siunčia kolegos iš užsienio, visų pirma Italijos vadovas Matteo Salvinis.
Tai, kad Kongresą perėmė opozicija, smarkiai apsunkins konservatyviosios darbotvarkės įgyvendinimą per ateinančius dvejus metus. Demokratai veikiausiai atsisakys skirti lėšų sienos su Meksika statybai, neleis atšaukti liūdnai pagarsėjusios sveikatos draudimo sistemos Obamacare, kuri surenka iš gyventojų draudimo lėšas, tačiau susirgus vargiai atsiranda kas pagal šį draudimo polisą norėtų teikti gydymo paslaugas. Kongrese daugumą įgiję demokratai paskelbė, kad jų prioritetas ateinantiems dvejiems metams bus tirti D.Trumpo mokesčių susigrąžinimą, taip pat mėgins atnaujinti įvairius niekur nenuvedusius tyrimus, visų pirma dėl tariamo D.Trumpo susimokymo su V.Putinu per 2016 metų prezidento rinkimus.
Žodžiu, padėtis, kalbant palyginimu, tapo tokia, tarsi R. Karbauskis ir valstiečiai išlaikytų vyriausybės, o G. Landsbergis ir konservatoriai perimtų Seimo kontrolę. Neaišku kaip valstiečiai galėtų vykdyti nors kokią tolesnę reformą, nes viską aklinai blokuotų konservatoriai. Šie, dvejus metus įtikinėję gyventojus, kad be jų šalis niekaip, naudotųsi Seimo kontrole žlugdyti bet kokias R. Karbauskio iniciatyvas.
Po rinkimų susiklosčiusi padėtis nieko gero nežada dėl D.Trumpo perspektyvų būti perrinktu 2020 metais ir dėl konservatyviosios politikos tęstinumo.
Po šių rinkimų demokratai neįgijo galių stabdyti D. Trumpo jau inicijuotus pokyčius, tačiau veikiausiai galės trikdyti tolesnius pokyčius, ypač atkuriant JAV sienų kontrolę. Tai veikiausiai reikš, kad atlyginimų augimas išsikvėps, nes nebus sustabdytas pigios darbo jėgos srautas iš Lotynų Amerikos. Galime pasiguosti bent tuo, kad užsienio politika veikiausiai liks kokia buvusi – griežta Rusijos, Irano atžvilgiu, taip pat dar dvejus metus nebūsime prievartaujami keisti šeimos sampratos.
Skaityti komentarus