Internete pasklidus šiems duomenis, daug daugiau žmonių pradėjo domėtis šiais vykstančiais reiškiniais. Nemažai specialistų pasidalino savo nuomonėmis ir hipotezėmis. Štai Portlando  valstybinio universiteto geologijos profesorius Emeritas Scottas Burnsas teigė, kad nedidelis žemės drebėjimas aplink ugnikalnį paprastai reiškia, kad magma ir dujos, esančios po paviršiumi, pradeda naršyti po savo išėjimą. Jis sakė: „Jei gauni spiečius po veikiančiu ugnikalniu, hipotezė yra, kad magma juda apačioje“. O tai yra galimybė ugnikalniui išsiveržti.

Kadangi įvykis nėra eilinis, specialistai tarpusavyje nesutaria dėl galimų pasekmių, ir ar aplamai yra reali tikimybė, jog ugnikalnis ketina išsiveržti. Kai kurių mokslininkų geologų teigimu, žemės drebėjimai yra per ne lyg įprastas reiškinys šiam regionui, todėl rūpintis dėl tokių žemės drebėjimų reikalo nėra, kadangi yra svarbesnis žemės drebėjimų intensyvumas, nei jų kiekis.

Kad ir kaip bebūtų, tokie skaičiai daugumos ekspertų nuomone, normalūs tikrai nėra. Galima išsiveržimo grėsmė ir galimos pasekmės – tiesiog katastrofiškos. Mokslininkai hipotetiškai iškėlė versijas, kas įvyktų po išsiveržimo, ir kokios būtų to pasekmės. Žemiau iliustracijoje matome, kokia teritoriją tai apimtų tiesiogiai. Iliustracijoje išskirtos dvi teritorijos, viena - kuriai žala būtų didžiausia, kita sritis – jai žala būtų mažesnė, tačiau pasekmės vis tiek būtų labai ryškios. Pelenų debesies teritorija – didžiulė. Pasak geologų, tokia pelenų debesies apimta teritorija užgožtų beveik visą šalį ir tiesiog užkirstų kelią saulės šviesai patekti į Žemę. To pasekmė - tektų atsisveikinti su visais lauke auginamais augalais, o vulkaniniai pelenai būto tokie toksiški, jog kvėpuoti grynu oru būtų tikras iššūkis. Jei ugnikalnis sprogs, neišvengiamai įvyks klimato pokyčiai, nes ugnikalnis į atmosferą išleis didžiulį kiekį sieros dioksido, kuris gali sudaryti sieros aerozolį, atspindintį ir sugeriantį saulės šviesą.

Nuotr.: express.co.uk

(Angl. ash cloud – pelenų debesis; ash zone - pelenų zona)