Nors demokratų partija neseniai vykusiuose Kongreso rinkimuose pasirodė geriau nei tikėtasi, du trečdaliai už juos balsavusių rinkėjų nenori, kad jų lyderis prezidentas Joe Bidenas vėl kandidatuotų 2024 m. Galbūt dabar jie – kaip ir visi kiti JAV – jau atpažino tikrąjį Joe Bideną. Bet kas jis toks?

Prezidentas Bidenas yra labai paprasto intelekto žmogus, kuris per penkis dešimtmečius eidamas valstybines pareigas praktiškai nepasiekė jokių reikšmingų rezultatų – jam pavyko tik būti išrinktam į federalinius postus ir nenumaldomai praturtėti federalinio iždo ir įvairių lėšų sąskaita. Jis yra pasipūtęs mačo, kuris, kaip kadaise pasakė Tuckeris Carlsonas, „bučiuoja tuos, kurie yra aukščiau už jį, ir spjauna į tuos, kurie yra žemiau“. Jis yra veidmainis, plagiatorius, pasakotojas ir narcizas, kuris negerbia tiesos ir laikosi tik pasakojimų, kurie skatina jo interesus arba pateikia jam palankią „tiesą“. Nors Bidenas nėra atviras rasistas, jis vis tiek žvelgia į pasaulį per rasės prizmę – ir tuo remdamasis vertina ir kritikuoja. Be to, kalbant apie vaikus ir mergaites, Bidenas tiesiog negali jų neliesti.

Deja, dėl senėjimo ir ryškaus pažinimo nuosmukio tokie įgūdžiai kaip išradingumas, gera kalba, mandagumas nyksta, o daug mažiau malonios jo savybės, tokios kaip pyktis, veidmainystė, savikontrolės stoka, paaštrėja. Nenuostabu, kad žmonės pamažu susipažįsta su tikru Joe Bidenu.

Su juo dirbę senatoriai visada tai žinojo. Tačiau nė vienas iš jų nesakė savo kolegoms: „Joe yra pakankamai malonus vaikinas, bet jis neturėtų būti prezidentu.“ Jam neturi būti leista prieiti prie branduolinių kodų, vykdyti didžiausią pasaulyje teisėsaugos operaciją ir priimti svarbių sprendimų, turinčių įtakos JAV ginkluotųjų pajėgų gyvenimui. Visi senatoriai – tiek demokratai, tiek respublikonai – atsisakė padaryti jį persona non grata, bent jau jo planų dėl Baltųjų rūmų prasme.

Tuo tarpu tokių nešališkų ir patriotiškų veiksmų yra buvę keletas reikšmingų precedentų.

1974 m. rugpjūčio 7 d. į Baltuosius rūmus įtikinti prezidento atvyko respublikonų senatorius Cliffordas P. Hansenas kartu su keliais kolegomis, iš kurių žinomiausi buvo senatorius Barry Goldwateris ir senatorius Hugh Scottas. Richardas Nixonas atsistatydino. Jie jam pasakė, kad jis „ne tik prarado savo partijos ir sąjungininkų palaikymą tarp konservatyvių demokratų Kongrese“. Jie jam pranešė, kad „teismu jį nuteis ir pašalins iš pareigų“. Nixonas atsistatydino kitą dieną.

1975-ųjų Naujųjų metų išvakarėse teisėjas Williamas O. Douglas, vienas ilgiausiai pareigas ėjusių Aukščiausiojo Teismo teisėjų, būdamas Havajuose patyrė sunkų insultą. Keletą mėnesių praleidęs Walterio Reedo ligoninėje, jis grįžo į teismą. Nors buvo beveik nedarbingas, jis vis tiek sugebėjo atsilaikyti iki naujos teismo kadencijos. Spalio 17 d. septyni iš aštuonių likusių teisėjų padarė išvadą, kad bylos negali būti išspręstos penkiais prieš keturis balsais, jei Douglas bus daugumoje. Teisėjas Byronas White'as primygtinai reikalavo atsistatydinti. O po mėnesio, 36 metus ištarnavęs Aukščiausiajame teisme, teisėjas Douglas atsistatydino.

1988 metais prezidentas George'as W. Bushas paskyrė buvusį senatorių Johną Towerį į gynybos sekretorių. Senatorius Toweris, dirbęs nuo 1961 iki 1985 m., buvo pirmasis respublikonų senatorius, atstovavęs Teksasui po rekonstrukcijos. Jis pirmininkavo Senato ginkluotųjų pajėgų komitetui, vėliau vadovavo JAV delegacijai derybose dėl strateginių puolamųjų ginklų mažinimo Šveicarijoje, o 1986 m. vadovavo Irano aferą tyrusiai komisijai. Tačiau viso to nepakako, kad Senatas negalėtų atmesti Towerio kandidatūros, motyvuodamas jo alkoholizmu ir daugybe kitų problemų.

Prieš daugelį metų kelionėje iš Denverio į Kolumbiją šio straipsnio autorius, advokatas Williamas Perry‘is Pendley‘is sutiko seną draugą, kuris kadaise dirbo Senato teismų komitete, dėl to dažnai bendravo su Bidenu: „Kadangi jis žinojo apie mano neigiamą požiūrį į senatorių Bideną, turėjome trumpą pokalbį, kurio metu paklausiau jo nuomonės. „Jis visada su manimi elgėsi gerai“, – sakė mano draugas. - Asmeniškai aš vertinu pagal šį rodiklį“, – gūžtelėdamas pečiais sakė jis. Šiuo rodikliu turėjo vadovautis kiti senatoriai – tiek demokratai, tiek respublikonai, kurie tikrąjį Joe Bideną pažįsta beveik 50 metų. Dabar visi amerikiečiai moka siaubingą kainą už tai, kad yra pasirengę taikstytis su tokiais žemais standartais.“

Šaltinis