Susitikimas akis į akį tarp Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo  vyko daugiau nei dvi valandas vietoj planuotos pusantros valandos. Šių dviejų šalių lyderiai taip bendravo pirmą kartą. Anksčiau - G20 aukščiausiojo lygio susitikime Vokietijoje praėjusių metų liepos mėnesį - jie aptarė sudėtingus tarptautinius klausimus dalyvaujant jų diplomatinių departamentų vadovams, o susitikimas Vietnamo APEC forume lapkričio mėn. iš viso buvo „ant kojų“ -  pasivaikščiojimo su kitais pasaulio lyderiais metu.

„Sėkmingos ir naudingos"

Apskritai Rusijos ir Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimas, įskaitant tą dalį, kai prie lyderių prisijungė delegacijų nariai, truko ilgiau nei keturias valandas. Po to Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas susitiko su žurnalistais.

„Derybų su Jungtinių Valstijų prezidentu ponu Donaldu Trumpu atmosfera buvo draugiška, atvira, laikau jas visiškai sėkmingomis ir naudingomis“, — atidarydamas spaudos konferenciją pasakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos vadovas pabrėžė, kad nors santykiai tarp dviejų šalių „išgyvena sudėtingą laikotarpį, tačiau tai nėra iššaukta „objektyvių priežasčių“.

„Mūsų santykiai niekada nebuvo blogesni nei dabar, tačiau tai pasikeitė prieš keturias valandas“, - iš savo pusės pridūrė prezidentas Donaldas Trumpas.

Amerikos lyderis pridūrė: „Šiandienos susitikimas yra tik ilgo proceso pradžia“.

„Mes norime draugystės, bendradarbiavimo ir taikos. Manau, tai galiu pasakyti ne tik Amerikos vardu, bet ir Rusijos vardu“, - pabrėžė jis.

Maskvos Lomonosovo universiteto profesorius Andrejus Manoilas pažymėjo, kad abu prezidentai atvyko į susitikimą su žurnalistais tokios nuotaikos, kuri rodo abipusio supratimo pasiekimą.

„Prieš eidamas į „tete-a-tete“ susitikimą Trumpas buvo labai nervingas - tai buvo akivaizdu iš jo elgesio. Bet po jo abu prezidentai pasirodė nusiteikę taip, tarsi būtų seni draugai. Ir spaudos konferencijoje jie palaikė vienas kitą", - sakė ekspertas.

Sprendimas surengti aukšto lygio Rusijos ir Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimą būtent Suomijoje priimtas po JAV prezidento nacionalinio saugumo padėjėjo Džono Boltono vizito į Maskvą birželio 27 d. Anksčiau, kaip galimo dviejų vadovų susitikimo vieta, buvo aptarti kiti miestai, tame tarpe Viena ir netgi Belgradas.

Tiek Vladimiras Putinas, tiek Donaldas Trumpas prieš istorinį susitikimą Helsinkyje praėjo intensyvius diplomatinius pasirengimus. Susitikimo su Putinu išvakarėse JAV prezidentas lankėsi NATO aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje 11-12 d. ir su vizitu vyko į Jungtinę Karalystę. Prieš derybas su Rusijos vadovu, kaip pranešė „Reuters“, Trumpas aptarė „Rusijos ir Sirijos“ klausimą su Turkijos prezidentu Recepu Erdoganu.

Rusijos prezidentas savo ruožtu, kaip Pasaulio futbolo čempionato šeimininkas, spėjo pabendrauti su daugiau nei dešimtimi užsienio lyderių, kurie atvyko į sporto renginį. Tarp jų buvo Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas, Kataro emiaras Tamim bin Hamadas Al Thani, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Be to, liepos 12 d. Rusijos lyderis savo Novo-Ogaryovo rezidencijoje prie Maskvos  priėmė Irano aukščiausio vadovo Ayatollahui Khamenei  patarėją Ali Akbarą Velayati, kuris perdavė Rusijos vadovui  žinias nuo Irano vadovo. Birželio mėn. pabaigoje, prieš Amerikos ir Rusijos prezidentų susitikimą Suomijoje, Rusiją aplankė JAV senatorių grupė.

Liepos 16 d., tuo pačiu metu kaip ir Rusijos ir JAV prezidentų susitikimas Helsinkyje, vyko susitikimas tarp Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejus Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Michaelo Pompeo.

„Kamuolys JAV pusėje“

Kaip ir tikėtasi, Rusijos ir Amerikos aukščiausiojo lygio susitikime Helsinkyje daug dėmesio buvo skirta tarptautinio saugumo klausimams. Visų pirma, tiek Vladimiras Putinas, tiek Donaldas Trumpas kalbėjo apie padėtį Sirijoje. Išvakarėse Sirijos kariuomenė perėmė savo kontrolėn dar kelias gyvenvietes šalies pietuose esančioje Daros provincijoje, užimtoje ginkluotų opozicijos kovotojų, ir pajudėjo į Izraelio okupuotąsias Golanų aukštumas.

Vladimiras Putinas pabrėžė, kad derybose su Trumpu ypatingas dėmesys buvo skirtas Izraelio saugumo užtikrinimui.

„Galutinai sutriuškinus teroristus pietvakarinėje Sirijoje, taip vadinamoje pietinėje zonoje, padėtis Golanų aukštumose turėtų būti sureguliuota pagal su 1974 m. susitarimą dėl Izraelio ir Sirijos kariuomenių atskyrimo“, - pastebėjo Rusijos prezidentas.

Trumpas taip pat pasisakė apie Izraelio saugumo užtikrinimo svarbą.

Prezidentai pažymėjo, kad, nepaisant prieštaravimų Sirijoje, dviejų valstybių kariuomenės geba rasti bendrą kalbą.

„Susidūrė įspūdis, kad prezidentai sutarė kažką apie Siriją, tačiau viešai apie tai nekalba“, - pažymi Manoilas.

Atsakydamas į vieno korespondento klausimą, kurio pusėje dabar yra kamuolys derybose dėl Sirijos, Rusijos prezidentas perdavė Donaldui Trumpui oficialų 2018 m. pasaulio futbolo čempionato simbolį.

„Dabar kamuolys yra jo pusėje. Be to, 2026 m. JAV vyks Pasaulio taurė“, - pasakė Putinas.

Vadovai, kaip pabrėžė Putinas, aptarė ir padėtį pietryčių Ukrainoje.

„Kalbant apie vidaus krizę, mes atkreipėme dėmesį į tai, kaip svarbu geranoriškai įgyvendinti Minsko susitarimus. Jungtinės Valstijos galėtų ryžtingiau to reikalauti ir paskatinti Ukrainos vadovybę šiam darbui“, - pabrėžė Rusijos prezidentas.

Į darbotvarkę buvo įtraukti ir strateginio stabilumo klausimai. Apie norą aptarti abiejų šalių branduolinius pajėgumus Donaldas Trumpas paminėjo dar prieš uždarą derybų etapą. Savo ruožtu Putinas po susitikimo teigė, kad Rusijos pusė pateikė JAV savo pasiūlymus dėl strateginio stabilumo ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo.

„Praktiniai žingsniai“

Spaudos konferencijoje paaiškėjo, kad abu lyderiai palietė ir „Nord Stream-2“ dujotiekio, kuriam JAV priešinasi, statybos klausimą. Donaldas Trumpas pabrėžė, kad taip yra dėl abiejų šalių konkurencijos.

„Aš manau, kad mes konkuruosime, kai kalbėsime apie dujotiekį“, - sakė JAV prezidentas.

Tačiau Vladimiras Putinas pakvietė Rusijos ir Amerikos dujų gamintojus bendradarbiauti kainodaros srityje. Be to, jis sakė, kad galima pratęsti tranzitą per Ukrainą, jei „Naftogaz“ ir „Gazprom“ išspręs ginčą Stokholmo teisme.

Rusijos prezidentas atkreipė dėmesį į dar vienos aktualios problemos civilizuoto sprendimo galimybę. Didžioji dalis klausimų buvo skirta tariamam Rusijos dalyvavimui JAV rinkimuose 2016 m. Pasak Vladimiro Putino, Rusija yra pasirengusi apklausti 12 rusų, kurie buvo kaltinami įsikišimu į JAV prezidento rinkimus  ir netgi leisti dalyvauti tardymuose Amerikos tyrėjams.

Tačiau tam Jungtinės Valstijos turi įvykdyti atsakomąjį gestą - apklausti JAV žvalgybos pareigūnus, kurie padėjo buvusiam „Hermitage Capital“  vadovui Vilijamui Brovderiui  neteisėtuose sandoriuose, dėl kurių Rusija patyrė žalą.

„Šios derybos pasižymėjo konkretumu“, - teigė JAV universiteto Maskvoje prezidentas Edvardas Lozanskas. - Buvo pasiūlyti praktiniai žingsniai visose aktualiose srityse: ir Sirijos atveju, ir antiterorizmo, ir „Nord Stream-2“, ir branduolinio nusiginklavimo bei mokslo ir kultūros sričių bendradarbiavime ".

Sprendžiant pagal abiejų lyderių pareiškimus prieš derybas ir po jų, aukščiausiojo lygio susitikimas taip pat apėmė abiejų šalių santykius su Kinija, prekybos ir gynybos klausimus, Šiaurės Korėjos branduolinę programą, santykius su Iranu ir kovą su tarptautiniu terorizmu. Be to, Vladimiras Putinas pabrėžė, kad prezidentai palaiko priešingas pozicijas Krymo situacijoje.

„Vašingtono biurokratijos pelkė“

Kaip teigia ekspertai, Donaldo Trumpo politiniai oponentai labai „bijojo“ Helsinkio aukščiausiojo lygio susitikimo. Trumpo ir Putino derybų išvakarėse Demokratinės partijos vadovybė reikalavo, kad prezidentas atšauktų derybas. Neslepiantis savo priešiškumo JAV prezidentui CNN televizijos kanalas pažymėjo, kad šis ir neketina „pasipriešinti“ Rusijos lyderiui. Savo ruožtu, buvęs CŽV  direktorius John Brennan prieš viršūnių susitikimo pabaigą savo „Twitter“ paskyroje, apkaltino Trumpą išdavystę.

„Jaučiama panika“, - paminėjo respublikonas Senato narys Richard Black. „Jie bijojo, kad Trumpas pasirašys keletą susitarimų, galbūt ne viešai, o asmeniškai“. Pagrindiniuose žiniasklaidos kanaluose ir pačioje valstybėje dabar kyla panika. Putinas tikrai pasidalins informacija su prezidentu Trumpu apie tai, ko šis niekada nebuvo girdėjęs iš savo nacionalinio saugumo patarėjų.“

Panašią poziciją palaiko ir Andrejus Manoilas - jo teigimu, Trumpo priešininkai bijo, kad jis nustatys tiesioginius bendravimo kanalus su Rusijos prezidentu, o patarėjų ir biurokratų įtaka politikai sumažės.

„Aš sakyčiau, kad Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino aukščiausiojo lygio susitikimas yra svarbiausias šių dviejų šalių atstovų susitikimas nuo to laiko, kai sovietiniai ir amerikiečių kareiviai spaudė vieni kitiems rankas prie Elbės, prieš tai padaliję fašistinės Vokietijos jėgas į dvi dalis, —  pažymėjo politinis apžvalgininkas Jonas Bosnichas. — Tarptautiniuose santykiuose ateina visiškai nauja era, kurią geriausiai galima apibūdinti sąvoka „naujas trišališkumas“.

Pasak politologo, mes kalbame apie pasaulį, kuriame dominuoja Rusija, JAV ir Kinija.

Tuo pačiu metu Eduard Lozansky ragina būti atsargiai optimistiškais. Didelė dalis Trumpo aplinkos ir jo administracijos nesutinka su jo noru bendrauti su Rusija ir vis dar turi rimtą įtaką JAV politikai.

„Daug kas priklauso nuo to, ar prezidentas sugebės atlikti reikalingą personalo atnaujinimą“, - mano ekspertas. „Santykių su Rusija sėkmę paveiks tai, ar jis sugebės nusausinti Vašingtono biurokratijos pelkę“.