Todėl daugelis pažadų, išsakytų per prezidentinę kampaniją, lieka neištesėti. Puikus to pavyzdys yra sienos problema – viskas, ką Donaldas Trumpas kalba apie sieną ir sistemą, kuri užkirstų kelią nelegaliai imigracijai ir suteiktų progą į šalį atvykti legaliai, buvo išsakyta ir kitų kandidatų ar prezidentų kaip, pavyzdžiui, Hillary Clinton, Bush, Obama bei Bill Clinton. Žinoma, Donaldas Trumpas šią žinią skleidė kiek kitaip, tačiau dabar šiai idėjai prieštarauja demokratai dėl politinių sumetimų. Politikai siekia vieno: laimėti ir kontroliuoti mases, tai akivaizdžiai nėra demokratija.

Jungtinių Amerikos Valstijų politikai bei prezidentai  šį faktą aiškina jau dešimtmečius. Vienas iš geriausių pavyzdžių – prezidento Teodoro Ruzvelto kalba, kuris pasauliui skelbė: „Už apsimestinės valdžios nugarų dirba išaukštinta, nematoma valdžia, neištikima ir neprisiimanti atsakomybių. Sunaikinti šią nematomą valdžią, išardyti sąjungą tarp korumpuoto verslo ir politikos – pagrindinė šios dienos valstybingumo užduotis.“

Tai „valdžia“, kuri kontroliuoja Ameriką kartu su kitomis šalimis – sąjungininkėmis. Taigi, kodėl mes vis dar žaidžiame šį žaidimą? Kodėl mes tikime, kad kas ketverius metus mūsų balsas kažką reiškia? Kiekvienas išrinktas prezidentas buvo tik marionetė, todėl korupcija klesti. Mes dar neturėjome progos matyti visiško skaidrumo ir nė vienas prezidento ar politiko sprendimas nebuvo priimtas, kuris nebūtų susijęs su korupcija ar aukštesne jėga.

Mes turime savęs paklausti, ar ši sistema šaiposi iš mūsų? Kodėl mes tai tęsiame? Ar tai iš tikrųjų teikia naudą žmonijai bei mūsų planetai? Kodėl mes nesistengiame spręsti šių problemų? Kas čia iš tikrųjų vyksta?

Ar mes kada nors turėsime prezidentą, kuris nebus marionetė? Greičiausiai ne, bet tai parodys tik ateitis. Donaldas Trumpas vadovauja visai kitaip nei buvo įprasta, kaip pabrėžia politikas Newt Gingrich. Jis greičiausiai veda globalų elitą iš proto, nes jis, akivaizdžiai, buvo pasirinkęs H. Clinton – ilgametę slaptosios valdžios marionetę. Jis pareiškė, kad jie yra nepatenkinti „nes jis yra autsaideris, jis tai ne jie, jis nepriklauso jų klubui, jį sunku kontroliuoti... Jis nedalyvavo iniciacijos rituale, jis nepriklausė slaptai visuomenei.“, - Newt Gingrich.

Tai akivaizdu, D. Trumpas labai atvirai kalbėjo apie vakcinas (kurios pasikeitė), 9/11, korporacijas, užvaldžiusias vyriausybę, JAV valdžios sąsają su teroristinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, „ISIS“ ir „Al-Qaeda“, užsienio kišimąsi bei kitus faktorius, prie kurių rankas buvo prikišęs globalus elitas. D. Trumpas, kadencijos pradžioje, buvo tarsi naujų pokyčių vėjas, tačiau dabar viskas aprimo.

„Daugiau nei metus mums buvo sakoma, kad Trumpas yra rasistas, seksistas, ksenofobas, melagis, sukčius ir savimyla. Tai atitinka visus koordinuotos atakos požymius tarp pagrindinių žiniasklaidos kanalų: CNN, NYT, WaPo, HuffPo, USA Today ir kitų. Tai primena surepetuotą žiniasklaidos ataką 2016 metais prieš Dilma Rousseff – buvusią Brazilijos prezidentę, kurios metu ji buvo apkaltinta ir pašalinta nuo pareigų. D. Rousseff atveju galime pastebėti  tai, kas kitais žodžiais vadinama lengvu perversmu arba Volstryto perversmu, greičiausiai priminė „spalvotą revoliuciją“, vykusią šiek tiek anksčiau (šiuo metu manoma, jog tai suplanavo ir tam vadovavo  CŽV-NGO). Abejais atvejais buvo rastas pretekstas, o žiniasklaida atliko savo darbą ir formavo visuomenės nuomonę. Brazilijoje tai suveikė. Atrodo, kad tai galėtų įvykti ir JAV.

Svarbu suprasti, kodėl Trumpo paveikslas yra demonizuojamas. Atvirai kalbant, jo charakteris tai tik palengvina. Jį lengva apkaltinti seksizmu, narciziškumu, nes D. Trumpo elgesys yra savotiškas. Tačiau nėra nė vienos svarios priežasties, kodėl jis yra demonizuojamas. Galiausiai, Trumpas yra trikdytojas, jo valdymo forma nesutampa su Ameriką valdančio elito ideologija: neoliberalizmu ir neokonservatizmu.“, - Richard Dolan.

Žinoma, vyriausybė, nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią, pasikeitė ir nors panašu, jog slaptoji valdžia prisikasė iki jo ir jis tapo dar viena marionete, tačiau ne tokio lygio kaip Bush, Clinton ar Obama. Kita vertus, jis yra prezidentas, kurį sunku įsprausti į „lyderio“ rėmus.

Tulsi Gabbard apie J. Assange ir E. Snowden

Panašu, kad šiuo metu kandidatė į prezidentus ir veteranė Tulsi Gabbard yra vienintelė, kuri kalba tiesą. Jei ji būtų išrinkta, ar jos retorika pasikeistų kaip visų kitų? Ji jau nuveikė nemažai gerų darbų. Pavyzdžiui, kai ji buvo kongresmenė, Tulsi Gabbard pristatė „Nustokite teroristus aprūpinti ginklais“ aktą, apie kurį jos tinklalapyje glaustai rašoma: „teisės aktas uždraustų JAV valdžiai naudoti mokesčių mokėtojų pinigų tam, kad būtų perkami ginklai, vedamos treniruotės ar skiriama žvalgybos parama teroristinėms grupuotėms (the Levant Front, Fursan al Ha bei kitiems Jabhat Fateh al-Sham, al-Qaeda ar ISIS sąjungininkams) bei šalims, kurios remia tas pačias grupuotes.“

Ji neseniai dalyvavo Joe Rogan tinklalaidėje. J. Rogan paklausė jos apie „WikiLeak“ įkūrėją J. Assange bei NSA informatorių Edward Snowden ir ji pareiškė, kad jie neturėtų būti persekiojami dėl informacijos skleidimo.

Mes turėtume kalbėti, kodėl [E. Snowde] elgėsi taip, kaip pasielgė. Chelsea Manning kalba tą patį, jog nėra specialaus kanalo tokiems informatoriams kaip jie, kur būtų galima talpinti informaciją, atskleidžiančią konstitucinių teisių bei laisvės pažeidimus. Nebuvo tinkamos platformos, todėl jie pasirinko tokį kelią, o dabar turi kentėti pasekmes.

Tai, kas įvyko su J. Assage, kelia pavojų mūsų žodžio laisvei. Faktas, kad D. Trumpo administracija pasirinko ignoruoti mūsų laisves ir persekioti jį. Tai padarė įtaką tiek žurnalistams, tiek leidėjams... ir, žinoma, kiekvienam amerikiečiui. Tai buvo perspėjantis skambutis... skelbiantis „žiūrėk, kas atsitiko jam“. Tai gali atsitikti bet kam.

Tai yra neįtikėtina ir pakankamai aišku, jog Assange, Snowden bei kitiems yra grasinama ne todėl, jog jie kėlė pavojų „nacionaliniams saugumui, tačiau dėl to, kad jei grasino įvairioms korporacijoms bei politiniams interesams.

T. Gabbar remia taip pat vien tik žmonės kaip ir D. Trumpą. Jos neriame didžiosios korporacijos.

Viena geriausių citatų iš šou:

„Jei aš užsidėsiu aliuminio folijos kepurę, kai kalbu apie šiuos intervencinius užsienio politikos karus ir pokyčių karus, tai į viską žvelgčiau per karinio industrinio komplekso prizmę. Žmonės yra verčiami priimti sprendimus, kurie būtų naudingi didžiosioms korporacijoms, gaminančioms ginklus ir uždirbančioms iš karų. Tai blogiausia galima išeitis, kalbant apie sąmokslo teorijas, idėja, jog kas nors gali norėti karo tam, kad galėtų pasipelnyti ir jiems nerūpi, kad žmonės miršta be reikalo. Tai pagrindinė teorija, kelianti mums baimę.

Pirmiausia, aš nežinau, kaip kas nors, kuris gerai išmano šį dalyką, gali tai vadinti sąmokslo teorija. Tai ne tik dėl pinigų, šie sprendimai priimami tam, kad didėtų jų įtaka pasaulyje. Štai kodėl William Binney, NSA informatorius Edward Snowden pareiškė, kad sekimas yra skirtas ne apsaugai, o „totalinei populiacijos kontrolei.“

T. Gabbard atsakė:

„Jūs galite nusiimti aliuminio folijos kepurę, nes karinis industrinis kompleksas yra tikras.“

Tuomet ji pacitavo D. Eisenhower kalbą, kai jis perspėjo visus apie karinį industrinį kompleksą ir koks pavojingas jis yra bei apie apsisaugojimo nuo „nepagrįstos įtakos, nesvarbu, ar priverstinai, ar ne. Tikimybė, jog valdžią perims netinkama jėga, egzistuoja ir visuomet liks.“

Ši netinkama jėga šiuo metu ir valdo Ameriką.

T. Gabbard prezidentinės kampanijos metu labai atvira kalba apie tai, jog Ameriką valdo korporacijos, pasisako prieš didžiąsias farmacijos kompanija ir korporacijas kaip, pavyzdžiui,  „Bayer/Monsanto“ ir jų produktus bei ingredientus, įskaitant glifosatą. Ji paskalbė apie Amerikos sąryšį su teroristinėmis organizacijomis ir aiškiai pasisakė prieš bet kokios rūšies karą. Ji taip pat prabilo apie D. Trumpo netesimus pažadus kaip, pavyzdžiui, traukimasis iš „kvailų“ karų, nes dabar jis tampa marionete, skatinanti karą su Iranu.

Visai neseniai ji rašė „Facebook“: „Trumpas sako, kad jis nenori karo su Iranu, tačiau ko iš tikrųjų jis nori, nes tai yra kaip tik tai, ko nori Saudo Arabija, Netanyahu, al-Qaeda, Bolton, Haley bei kiti neokonservatoriai/neoliberalai. Tai jis iškelia į pirmą vietą – ne Ameriką.“

Vėlgi, Trumpas priešinosi šiems dalykams kampanijos metu, tačiau dabar viskas keičiasi, nes jis ima remti „naujojo pasaulio tvarkos“ planą, kuria nebūtas problemas ir tuomet siūlo sprendimo būdus tam, kad pasiektų norimų rezultatų. Šiuo atveju tai būtų nereikalingas karinis įsikišimas Irane, o tai primintų 9/11 ir Iraką.

Juodoji buhalterija yra puikus korumpuotos valdžios pavyzdys

Žemiau galite matyti vaizdo įrašą, kuriame kalbama apie dingusius pinigus, jų teisėtumą, aiškinama, kur pinigai patenka ir kur iš tikrųjų jie yra panaudojami. Įraše netrūksta įrodymų ir išsamių paaiškinimų.

Nota Bene

Prieš Donaldą Trumpą nė vienas kandidatas nekvestionavo įstaigų ir korporacijų įsiviešpatavimo net ir po Amerikos vyriausybės stogu. Kadangi D. Trumpas tai pradėjo, yra tikėtina, kad dar kelio politikos figūros pasielgs taip pat. Nors T. Gabbard yra kur kas mažiau žinoma ir neturi įtakingų ryšių kaip D. Trumpas, tačiau tai gali būti suvokiama kaip geras dalykas, o tai, kad ji kalba apie savo pačios vyriausybę bei korupciją joje be užuolankų – labai drąsina.

Sunku įsivaizduoti, kad ji gali tapti korumpuota ar pasidaryti viena iš marionečių.

Ameriką valdo jėga, kuri kontroliuoja valdžios veiklą. Šis kas ketverius metus žaidžiamas žaidimas neišspręs esamos problemos, klausimas, ar Amerikoje iš vis egzistuoja sąžiningas balsavimo procesas, juk didelė tikimybė, kad prezidentą išrenka rinkimų komisija, nepriklausomai nuo daugumos balsų.

Esamas prezidentas ar politikai nepakeis dabartinės padėties, tai turi eiti iš mūsų ir iš pokyčius skatinančių žmonių kaip T. Gabbard, kurie nemeluoja. Kas žino, galbūt ji bus tas žmogus, kuri sukels grėsmę jėgai, kuri užgrobusi valdžią ir sustabdys „slaptąją valdžią“ kaip niekas kitas.

Juk  vis daugiau žmonių ima mąstyti sąmoningai ir panašu, jog T. Gabbard yra viena iš tų individų.