JAV surašymo biuro duomenimis, paskelbtais praeitą savaitę, pirmą kartą nuo 2016 metų Kinija sustabdė JAV žaliavų pirkimus ir jau rugpjūčio mėnesį į šalies nepasiekė nė vienas barelis naftos. Tai didelis žingsnis žengtas šalies, kurios ekonomika – antra pasaulyje, aišku, kad tai iššauks pasekmes ir atsakomuosius veiksmus.  

Kai Vašingtonas panaikino eksporto apribojimus 2015-ųjų pabaigoje, Kinija pradėjo pirkti JAV žaliavas dideliais kiekiais. Kinijos importas 2017 metais sudarė 23prc. viso JAV eksporto ir maždaug 22prc. šiais metais iki pat rugpjūčio. Tai jau nebesvarbu, nes įtampa tarp šių šalių per pastaruosius mėnesius nenumaldomai kilo kaip tik po to, kai D. Trumpo administracija pradėjo „prekybos karą“ šių metų pradžioje. 

Tai tik atsakomųjų veiksmų pradžia, Kinija jau birželį grasino įvesianti 25prc. tarifą žaliavų importui į šalį. Tai buvo tiesioginis atsakas po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas nusprendė rinkti 50 mlrd. dolerių rinkliavą už Kinijos importus. Kinija nepabijojo, nors D. Trumpas ėmė grasinti, jog 50 mlrd. dolerių gali pavirsti didesne suma, jei Kinija imsis atsakomųjų veiksmų.

Dabar, pasak kai kurių ekspertų, mes galime tikėtis, jog prekybos karas su Kinija vis aštrės, galbūt net dar didesniu greičiu, kai JAV sankcijos jau kirą mėnesį oficialiai pasieks Iraną. D. Trumpo administracijos valdininkai pareiškė, kad jų tikslas yra sumažinti naftos iš Irano eksportą nuo dabartinių 1,7 mln. barelių per dieną iki nulio. Tokiam tikslui kelią gali pastoti Kinija, kuri šiuo metu perka apie vieną ketvirtadalį Irano žaliavų ir nesutiks prisijungti prie vienašališko naftos iš Irano importavimo nutraukimo. „Aš nesitikiu, kad Kinija paklus Vašingtono reikalavimams, turint galvoj esamą situaciją tarp šių dviejų valstybių“,- sakė Stefanas Brenokas, naftos analitikas.      

Kinija nėra vienintelė šalis, kuri atsisakė sankcionuoti Iraną. Visi didieji naftos iš Irano pirkėjai nesutinka apriboti importo iš Irano kiekį. Bet maža dalis šalių gali rizikuoti paaštrinti santykius su JAV taip, kaip Kinija. Kinijos santykiai su D. Trumpo administracija švelniai tariant yra įtempti. Tad jie neturi, ko prarasti, jei liks Irano pusėje ir kels pavojų JAV planui žlugti, o naftą įmes į prekybos karo ugnį.     

Abi JAV ir Kinija turi savų priežasčių mažint „karo“ intensyvumą – Kinija tam, kad gautų Vašingtono malonę, o JAV tam, kad išvengtų galimo naftos kainų šuolio. Visgi kai sankcijos Iranui jau tuoj bus įvestos, nebelieka laiko diplomatijai. Sunku spręsti, kuo viskas baigsis. 

Neatsižvelgiant į tai, kas mūsų laukia, prekybos karas su Kinija jau turi pasekmių. Galime tik įsivaizduoti, kaip tai paveiks JAV naftos industriją, kai ši praras tokį didelį vartotoją kaip Kinija, tačiau visiems aišku, jog poveikis bus nemenkas. Daug ekspertų spėlioja, kaip prekybos karas paveiks JAV, bet dabar galėsime patys išvysti, kokios pasekmės lauks, kai Iranas bus įtrauktas į šį karą.