Amy istorija

Amy mama tapo pirmą kartą, todėl ji ėmė nerimauti, kai gydytoja pasakė, kad Tyler ūgis ir svoris mažesnis nei turėtų būti. Jis buvo nepasirengęs pereiti prie kieto maisto, todėl vis dar buvo maitinamas krūtimi. Amy reguliariai lankydavosi pas gydytojus, maždaug tris kartus per mėnesį, kad šie stebėtų vaiko augimą.

Atėjus vasarai, Amy vis dar stebėjo 19-os mėnesių kūdikio augimą, tačiau nusprendė dvi savaites paatostogauti ir aplankyti Ameriką. (Tyler buvo gimęs Norvegijoje). Ji niekada negalėjo įsivaizduoti to, kas laukė jos grįžtant: Amy teko susidurti su policija ir vaiko apsaugos tarnyba, „Barnevernet“.

Socialiniai darbuotojai pareikalavo, kad vaikas būtų tuoj pat nugabentas į ligonę, kur jis buvo pasvertas ir buvo rasta, jog jo svoris – 9,6kg, o tai mažiau nei idealus tokio amžiaus vaiko svoris (10kg), tačiau vis tiek patenkantis į leistinas normos ribas. Tačiau šiek tiek mažesnio svorio ir gydytojo komentaro, jog Amy vis dar maitina vaiką krūtimi, užteko, kad vaiko apsaugos tarnyba atimtų kūdikį iš mamos, deja, visam laikui.

Praradęs savo sūnų, Tyler tėtis įsmuko į ligoninę, apsirengęs kaip gydytojas, tad galėjo pasiimti sūnų nepastebėtas. Viskas, ką vaiko tėvai galėjo padaryti, tai pasidžiaugti sūnumi vos dvi valandas, kol policija atvyko ir paėmė Tyler. Nė vienas iš tėvų nebematė vaiko nuo 2014 metų rugsėjo.

Nuo to laiko berniuko vardas buvo pakeistas du kartus, kad tėvai negalėtų jo susekti. Vaiko tėvas Kevin yra laikomas grėsme, nes kartą bandė „pagrobti“ vaiką, o Amy netinkama būti mama, nes yra amerikietė.

Tėvai ir daug jiems prijaučiančių žmonių išmaišė kiekvieną teisinę instituciją, esančią Norvegijoje, kad susigrąžintų sūnų. Europos žmogaus teisių teismas perspėjo Norvegiją, kad vaiko atėmimas turėtų būti tik laikinas, tačiau šalies teismai ignoravo šią pastabą.

Ir dabar teismas padarė galutinį sprendimą: Tyler niekada negrįš namo. „Barnevernet“ turi visas teises atiduoti vaiką kitų globai.

Jokių kaltinimų smurtavimų. Jokių nesirūpinimo požymių. Jokių kitų elgesio sutrikimo požymių, kurie kenktų vaikui.

Galbūt kelionė į Ameriką privertė „Barnevernet“ nerimauti, jog jie gali prarasti Tyler. Juk organizacija jau ne kartą yra atėmusi vaikus iš kitataučių tėvų, kai jie ruošėsi palikti Norvegiją.  

Neleiskite, kad ta atsitiktų čia!

Taip dirba niekieno neprižiūrima „vaiko apsaugos“ tarnyba. Tai realybė, kuri gali nutikti bet kurioje pasaulio šalyje. Jei mes neorime „Barnevernet“ principų Lietuvoje, mes turime kovoti už tėvų teises!