Kalbas apie pasaulinį maisto trūkumą skatina pamišę ekologiniai aktyvistai, manantys, kad planetos išsaugojimas yra svarbiau nei žmonių gyvybės. Gyvulininkystės pramonė buvo atakuojama nuo 1992 m., kai buvo sukurta Jungtinių Tautų „Darbotvarkė 21“. Visa ši programa yra antihumaniška ir necivilizuota.
Ekologinių aktyvistų įkvėptas, Nyderlandų Aukščiausiasis teismas įpareigojo vyriausybę laikytis ES įstatymo, kuriuo siekiama sumažinti inertinių dujų azoto kiekį pažeidžiamose vietovėse. Tai reikštų 30 % galvijų sunaikinimą. Viena ūkininkų organizacija šiuos planus pavadino „šlykščiais“.
Pasiūlymas sukėlė ūkininkų bendruomenės protestus, o aplinkosaugininkai ragino imtis dar daugiau veiksmų.
30 % galvijų sumažinimas yra atsakas į vadinamąją „azoto krizę“, įskaitant susirūpinimą dėl amoniako taršos.
Nepaisant to, kad azotas sudaro 78 % atmosferos, per žemės ūkio nuotėkį jis gali patekti į vandens šaltinius arba vandenynus, nes tai yra pagrindinė trąšų sudedamoji dalis.
Siekdama sumažinti gyvulių skaičių beveik trečdaliu, Nyderlandų Finansų ir žemės ūkio ministerija paskelbė du pasiūlymus: priverstinį dirbamos žemės pardavimą ir masinį gyvulių šalinimą. Abu atvejai smarkiai pakenktų ūkininkams visoje šalyje.
Visa tai vyksta, kai pasauliui gresia badas dėl trąšų trūkumo ir kviečių gabenimo blokados, kurią sukėlė sankcijos Rusijai po vasario 24 dieną jos pradėto karo Ukrainoje.
Visa tai yra neatsiejama „Didžiojo perkrovimo“ (The Great Reset) dalis, kurią stumia valdantysis elitas, – tie patys žmonės, kurie privačiais lėktuvais skraido į klimato konferencijas ir padeda politikams rašyti įstatymus, kurie blogina visų gyvenimą.
Skaityti komentarus