„Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimo šeimininkas Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel gyrė pažangą, padarytą per maždaug aštuonias valandas trukusias derybas Eliziejaus rūmuose, kuriomis siekiama užbaigti Rytų Ukrainoje vykstantį konfliktą tarp ukrainiečių pajėgų ir prorusiškų separatistų.

Po keturšalių derybų įvyko jau du dešimtmečius valdžioje esančio buvusio KGB agento V. Putino ir šį pavasarį prezidentu tapusio buvusio komiko V. Zelenskio pirmasis susitikimas akis į akį.

Bendrame Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių pareiškime sakoma, kad jie susitarė dėl pilnų paliaubų įgyvendinimo ir naujo pajėgų atitraukimo iš konflikto Rytų Ukrainoje zonų iki kitų metų kovo.

V. Putinas savo ruožtu gyrė Prancūzijos sostinėje surengtas derybas kaip „svarbų žingsnį“ konflikto deeskalavimo link.

Tačiau V. Zelenskis atvirai pripažino, kad, nepaisant jo pirmojo susitikimo su V. Putinu simbolizmo ir fakto, kad tai buvo pirmos derybos „Normandijos ketverto“ formatu per pastaruosius trejus metus, jis tikėjosi daugiau.

„Buvo išspręsta daug klausimų, o mano kolegos sakė, kad per pirmą susitikimą tai yra labai geras rezultatas. Bet būsiu atviras: tai yra labai mažai, norėjau išspręsti daugiau problemų“, – kalbėjo V. Zelenskis po derybų Paryžiuje.

„Atvira žaizda“

Nuo 2014 metų, kai prasidėjo Kijevo konfliktas su Rusijos palaikomais separatistais rytinėje Ukrainoje, žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus, konfliktas smarkiai nualino šalies ekonomiką.

Jis taip pat padidino įtampą Rusijos santykiuose su Vakarais, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga, įvedusiomis sankcijas Maskvai dėl jos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos separatistams.

Separatistai paskelbė „liaudies respublikas“ Donecko ir Luhansko regionuose netrukus po Krymo aneksijos, kuri padidino V. Putino populiarumą jo šalyje, bet lėmė tarptautines sankcijas.

Vis dėlto Krymo klausimas nebuvo aptariamas susitikime Paryžiuje.

Galutiniame komunikate sakoma, kad „šalys įsipareigoja pilnai ir išsamiai įgyvendinti paliaubas, palaikydamos visų būtinų ugnies nutraukimo režimo palaikymo priemonių įgyvendinimą iki 2019 metų pabaigos“.

Jame priduriama, kad turi būti susitarta dėl trijų papildomų zonų Rytų Ukrainoje, „siekiant atitraukti pajėgas ir įrangą iki 2020-ųjų kovo pabaigos“.

V. Zelenskis taip pat nurodė, kad iki metų pabaigos tarp Ukrainos ir prorusiškų separatistų turi įvykti apsikeitimas kaliniais principu „visi į visus“.

E. Macronas, pabrėždamas, kad reikia imtis dar daugiau priemonių, pareiškė, kad po keturių mėnesių įvyks dar vienas viršūnių susitikimas, per kurį bus apžvelgta padaryta pažanga.

„Procesas juda teisinga kryptimi“, – kalbėjo V. Putinas.

„Rusija darys viską, ką gali, kad šis konfliktas baigtųsi“, – pridūrė jis.

Tuo metu E. Macronas pabrėžė, jog vien faktas, kad šis susitikimas įvyko, jau yra pasiekimas.

„Faktas, kad esame čia drauge, yra kai kas svarbaus“, – teigė prancūzų lyderis, pavadinęs konfliktą Rytų Ukrainoje „atvira žaizda Europos žemyno širdyje“.

„Turime daug darbo, bet man susidarė įspūdis, kad esama geros valios spręsti sudėtingus klausimus“, – savo ruožtu tvirtino A. Merkel.

Spaudimas

Kremlius siuntė signalus, kad yra pasirengęs dirbti su V. Zelenskiu. V. Putinas yra jį pavadinęs simpatišku ir nuoširdžiu.

Tačiau per vidurnaktį surengtą spaudos konferenciją tarp Ukrainos ir Rusijos prezidentų nebuvo justi jokios šilumos: jiedu sėdėjo priešinguose stalo kraštuose, o tarp jų buvo įsiterpę A. Merkel ir E. Macronas.

Per pirmadienio susitikimą siekta įgyvendinti Minske 2015 metais pasirašytus susitarimus, nustatančius sunkiosios technikos atitraukimą, Ukrainos sienų kontrolės atkūrimą, platesnę autonomiją Doneckui ir Luhanskui bei vietos valdžios rinkimų surengimą.

Svarbiausias derybų trūkumas veikiausiai buvo nesugebėjimas susitarti dėl vietos valdžios rinkimų datos ir sienų kontrolės.

Šis aukščiausio lygio susitikimas turėjo subtilią reikšmę visiems jo dalyviams, ypač V. Zelenskiui, kuris prieš ateidamas į politiką viename seriale suvaidino netikėtai prezidentu tapusį mokytoją.

Išvakarėse maždaug 200 protestuotojų praleido naktį palapinėse prie Ukrainos prezidentūros, taip siekdami paspausti V. Zelenskį „nekapituliuoti“ prieš Rusijos lyderį.

E. Macronui šis susitikimas buvo itin svarbus brėžiant ambicingas užsienio politikos gaires, nepaisant problemų pačioje Prancūzijoje, kur susisiekimo sektoriaus darbuotojai jau kelias dienas streikuoja dėl pensijų reformų.

E. Macronas praėjusį mėnesį pribloškė NATO sąjungininkes pareiškęs, kad aljansą ištiko „smegenų mirtis“. Jis tvirtino, kad Europai reikia strateginės partnerystės su Rusija.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.