Masiniai protestai – labai komplikuotas fenomenas. Jie gali paskatinti protesto idėjos, tikslo interpretavimą. Jų varomoji jėga – nepasitenkinimas nepagrįstai despotiška veikla ar įstatymais.
Protesto eigą galima nuspėti iš to, kaip valdžiai sekėsi įtikinti visuomenę, jog protestas – nereikalingas. Totalitariniame valdyme išeitis žiauri tai mirtina kova. Tačiau demokratinėse šalyse tai nėra paprasta. Protestuotojų negalime pavadinti smurtaujančiais radikalais, kurie elgiasi šalies ne naudai, todėl valdžia privalo atkreipti dėmesį į visuomenės norus. Štai kodėl vakarų valdžia dažnai stengiasi radikalizuoti protestus, nusamdydami žmones, kurie įsilietų į demonstraciją ir sukeltų muštynes. Tai leistų valdžiai visą protesto kampaniją vadinti smurtautojų gauja ir įteisintų policijos represijas.
Tačiau kas atsitinka, jei policija susivienija su protestuotojais?
„Geltonųjų liemenių“ protestas
Policijos palaikymo susilaukė „geltonųjų liemenių“ protestas, vykstantis Prancūzijoje, o tai daug ką pasako.
„Geltonųjų liemenių“ protestas prasidėjo ar 2018 metų gegužę, kai buvo paskelbta peticija, tačiau protestuotojai veiksmų ėmėsi tik lapkričio 17d., šeštadienį. Protestas vyksta ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kaimo vietovėse. Protesto pradžią lėmė pakilusios dujų kainos, kurias Emanuelis Makronas padidino, įvedęs anglies mokestį.
„Geltonosios liemenės“ yra žinomos kaip šeštadienio protestai, dažniausiai blokuojantys kelius ir sukeliantys automobilių spūstis. Nenuostabu, kad riaušių Paryžiuje ženkliai padaugėjo. Geltonos liemenės buvo pasirinktos protesto simboliu, nes visi vairuotojai, pagal įstatymą, nuo 2008 metų privalo turėti gerai matomas liemenes automobilyje. Dėl to šviesą atspindinčios liemenės tapo lengvai prieinamos, pigios ir simbolinės.
Tvarka iš chaoso
Ką dažniausiai girdime iš žiniasklaidos, kai kalbama apie teisėtus protestus? Pagrindinis tikslas – suklaidinti visuomenę, pateikti tai lyg žmonės turėtų skirtingus tikslus, „sudrumsti vandenis“ ir tikėtis, kad tai numalšins protestą bent trumpam. Jei protestas neišblėsta savaime, tai tenka girdėti, kiek ten daug smurto. Šis protestas – ne išimtis.
„Geltonųjų liemenių“ protestai kėlė sąmoningumo lygį apie paskutinius ekonominius pakeitimus, kurie ne tik paveikė gazolino kainas, bet ir apmokestino anglį. Valdžia, kaip buvo tikėtasi, pasamdė riaušininkus, kad šie sukeltų smurtą; pagrindiniai žiniasklaidos portalai, kaip jau suprantate, kalbės tik apie smurtą, degančias mašinas ir išdaužtas parduotuvių vitrinas.
Netikite? Atkreipkite dėmesį į Prancūzijos žiniasklaidos portalų skelbiamas antraštes. Kaip visada, jos yra apie smurtą ir apie tai, kad tvarka bus atkurta. Tuo tarpu, tikroji priežastis, kodėl tiek daug paprastų piliečių pasiryžo išeiti į gatves yra pasislėpusi tarp straipsnių.
Mes turime paklausti savęs: ar šis paprastų, įstatymus gerbiančių žmonių judėjimas gali priversti paprastus piliečius padegti kažkieno mašiną? Kaip kito žmogaus deganti mašina gali padėti? O išdaužti parduotuvių langai? Kodėl, įstatymus gerbiantys piliečiai, turėtų išlieti savo nuoskaudas viską daužydami? Ar paprasti piliečiai išdrįstų sužaloti civilius?
Socialiniai tinklai
Gerai, kad mes turime fotoaparatus savo telefone, todėl galime kelti nuotraukas, kurių žiniasklaida mums nenori rodyti. Žiniasklaida stengiasi viską pateikti taip lyg protestuotoja būtų blogi, o policininkai – geri visais aspektais.
Daugelis policininkų palaiko „Geltonųjų liemenių“ protestuotojus
Didžioji dauguma policininkų sutinka su judėjimo idėja. Aleksandras Langlois, VIGI policijos sąjungos generalinis sekretorius, sakė:
„Daugelis mūsų palaiko „geltonąsias liemenes“, nes mus tiesiogiai paveiks bet koks kuro kainos didėjimas. Daugelis mūsų negali gyventi ten, kur dirbame, nes tai per brangu arba turėtume areštuoti savo kaimynus, todėl turime daug važinėti. Mokesčiai yra didinami kelione sferose, tačiau atlyginimas nekyla... sunku susitaikyti su šiais žiauriais pakeitimais.“
Be to, kad policininkai prijaučia protestuotojams, A. Langlois mano, kad jie taip pat tampa sąmoningesni kontroliuodami protestą, ir nėra lyginami su aukštesnės pragyvenimo klasės žmonėmis. Tiesa, jis aiškiai nepasako, kad riaušininkai yra užsakyti valdžios, tačiau jis tikina, jog „radikalūs elementai“ neatspindi tikrosios protesto esmės.
A.Langlois sutinka, kad protestą papildė radikalūs elementai, o policininkai ne savo noru yra siunčiami tvarkytis su „geltonosiomis liemenėmis“. „Mums sunku, nes širdyje palaikome protestuotojus“,- sakė A. Langlois. „Paskirti pareigūnai sau kartoja: mes vėl atrodysime kaip priešai, kaip ministerijos ir vyriausybės skalikai.“
Nors A. Langlois sutinka, kad kai kurios vietos (pavyzdžiui, šalies sostinė) yra pavojingos, jis taip pat kaltina šalies aukščiausius pareigūnus, kurie sėdi savo sostuose ir dalina paliepimus tiems policininkams, kurie dirba jiems ir turi vykdyti nurodymus. „Bent kartą turėtų būti teisingą kaltę suversti bosams, o ne tiems, kurie tik atlieka savo darbą gatvėse“,- sakė A. Langlois.
Vis dažniau policijos pareigūnai elgiasi taip, kaip jiems liepia širdis, nepaisydami įsakymų iš aukščiau. O tai neramina valdžią.
E. Makronas aklavietėje
„Geltonųjų liemenių“ protestas verčia šalies prezidentą apsvarstyti sprendimą didinti mokesčius. E. Makronas sako, kad tai yra būtina, norint sustabdyti klimato kaitą. Jis labai nenori atšaukti anglies mokesčio, nes šis mokestis buvo pagrindinė priežastis, kodėl E. Makroną palaikė elitas suklastotuose rinkimuose.
E. Makronas dalyvavo skubiame susirinkime sekmadienį, kuriame, be abejo, jis tarėsi su elitu, kaip turėtų pasielgti. Po susitikimo prezidentas paprašė vidaus reikalų ministro ruošti saugumo pajėgas, nes protestų tik daugės, taip pat paprašė ministro pirmininko Eduardo Filipe sustabdyti kalbas su politinių partijų lyderiais ir protestuotojų atstovais.
Kyla abejonės, ar suplanuoti pokalbiai tarp valdžios ir protestuotojų atstovų, turi kažko bendro su prancūzų nuoskaudomis ir nėra skirti kontrolei atgauti. Tačiau visuomenė bunda, supranta protesto svarbą ir valdžios motyvus neatšaukti įstatymo, tad valdžiai atgauti kontrolę nebus lengva.
Skaityti komentarus