Rusijos gynybos ministras Sergey Shoigu pareiškė, jog saugumas Europoje gali būti tik kolektyvinis, tačiau NATO atstovai dar nėra pasirengę lygiaverčiam dialogui. Žinoma, kad NATO pasirašė susitarimą dėl bendro Maskvos pašalinimo plano, nutarime įtrauktas ir galimas branduolinio ginklo panaudojimas.
Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer buvo viena iš aktyviausių naujojo NATO bendrojo plano iniciatorių, kurio pagrindinis tikslas - pasipriešinti Rusijai galimo karinio konflikto metu. Strategijoje, dėl kurios buvo susitarta praėjusį ketvirtadienį, numatoma, kad karinio aljanso atstovai kovos su Rusijos pajėgomis Baltijos regione ir už Juodosios jūros, jame taip pat raginama vykdyti nekonvencinį, kitaip vadinamą „neaiškumų karą”, kurio metu gali būti pasitelkiami ir branduoliniai ginklai, vykdomos kibernetinės atakos ir panaudojamos kosminės karinės technologijos.
„Tai efektyvus Rusijos atgrasymo būdas“, – anksčiau šią savaitę Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ pasakojo A. Kramp-Karrenbauer, komentuodama idėją dislokuoti branduolinius ginklus virš Latvijos, Lietuvos ir Estijos, siekiant apsaugoti jas nuo to, ką NATO įvardijo kaip „Rusijos grėsmė“. “
„Turime labai aiškiai parodyti Rusijai, kad esame pasirengę panaudoti drastiškas priemones, jei tik prireiks, o tai turėtų ankstyvą atgrasomąjį poveikį... Šie veiksmai yra pritaikyti prie dabartinio Rusijos elgesio“, – tvirtino ji.
Šeštadienį S. Shoigu savo kolegai iš Vokietijos pranešė, kad „saugumas Europoje gali būti tik kolektyvinis, nepažeidžiant Rusijos interesų. Tačiau šiuo metu būtent NATO nėra pasirengusi lygiaverčiam dialogui šiuo klausimu.”
„Pasitelkdami priemones, atgrasančias Rusijos karinius veiksmus, NATO nuosekliai kuria savo pajėgas prie mūsų sienų. Vokietijos užsienio reikalų ministras turi gerai žinoti, kuo tokie veiksmai baigėsi Vokietijai ir Europai anksčiau“, – pridūrė jis.
Rusijos gynybos ministras taip pat priminė chaotišką JAV ir jų NATO sąjungininkų pasitraukimą iš Afganistano rugpjūtį, kai valstybės valdžia buvo perduota tiesiai į Talibano rankas. Vakarų atgrasymo planas Afganistane baigėsi „katastrofa, su kurios pasekmėmis dabar turi susidoroti visas pasaulis“, sakė jis.
Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl šeštadienį teigė, kad ji „nėra linkusi pervertinti“ A. Kramp-Karrenbauer pareiškimų. Ji priklauso kadenciją baigiančios kanclerės Angelos Merkel vyriausybei ir ruošiasi palikti savo ministrės postą. Jos ateitis parlamente nėra užtikrinta, kadangi ministrės prižiūrima vokiečių karių evakuacija iš Afganistano buvo „visiška nesėkmė“, pabrėžė K. Kneissl, teigdama, kad A. Kramp-Karrenbauer „nebėra stipri politinė figūra“.
Skaityti komentarus