°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Silicio slėnio panirimas į transhumanizmą yra iš esmės ydingas: žmogus nėra mašina

      Nuotrauka: technocracy.news

      2022-04-11 21:00:00

      Silicio slėnis yra persmelktas transhumanizmo ideologijos ir sutelktas į žmogaus tobulėjimo ir amžinojo gyvenimo paieškas. Problema ta, kad jų mokslas apie transhumanizmą turi nemažai trūkumų, kitaip tariant, jis ribojasi su pseudomokslu. Nepaisant to, tai yra žmonės, kurie kuria technologiją pasauliui valdyti. 

      Jei naudodamiesi biotechnologijomis galėtume drastiškai patobulinti save, pvz., kad mūsų gebėjimas įsisavinti ir manipuliuoti informacija būtų neribotas, nejaustume nerimo ir nepasentume, ar imtumės to? Radikalaus tobulėjimo arba „transhumanizmo“ šalininkams atsakymas „taip“ yra nekvestionuojamas. Atitinkamai jie skuba kurti technologijas, kurios, manipuliuodamos genais ir smegenimis, sukurtų iš esmės už mus pranašesnes būtybes.

      Transhumanizmas toli gražu nėra buitinis terminas, tačiau nepaisant to, ar jie vartoja šį žodį viešai, jo šalininkai yra „galios vietose“, ypač Silicio slėnyje. Elonas Muskas, turtingiausias pasaulio žmogus, yra pasišventęs „pažinimo“ skatinimui ir tuo tikslu įkūrė bendrovę „Neuralink“. 2021 m. sausį, surinkusi daugiau nei 200 mln. dolerių naujų lėšų, „Neuralink“ paskelbė esanti pasirengusi pradėti („terapiniais tikslais“) į smegenis implantuojamų kompiuterių lustų bandymus su žmonėmis, kad padėtų tiems, kurie, patyrę nugaros smegenų pažeidimus, vėl vaikščiotų. Tačiau pagrindinis E. Musko tikslas tiriant smegenų ir kompiuterio ryšius yra „antžmogiškas“ arba „radikaliai sustiprintas“ pažinimas, – svarbiausias transhumanistinis prioritetas. Tie, kurių kognityviniai gebėjimai yra smarkiai išaugę, būtų taip pažengę, kad iš tikrųjų nebebūtų žmonėmis, o „postžmonėmis“ (posthuman).

      Filosofas Nickas Bostromas mus patikina, kad transhumanistinėje fantazijoje postžmonės galėtų „perskaityti kiekvieną Kongreso bibliotekos knygą, puikiai ją atsimindami ir suprasdami“. Panašiai, pasak futuristo ir transhumanisto Ray‘aus Kurzweilo, kuris „Google“ dirbo nuo 2012 m., jie greitai įsisavins visą pasaulinio žiniatinklio turinį. Kita vertus, kančios neegzistuotų, nes postžmonės turėtų „dievišką“ savo nuotaikų ir emocijų kontrolę. Žinoma, postžmogiška palaima nebūtų aukščiausia - nemirtingumo nebuvimas. Šis paskutinis aspektas, siekis įveikti senėjimą, jau susilaukia didelio Silicio slėnio palaikymo. 2013 m. Larry‘s Page‘as, korporacijos „Google“ įkūrėjas ir jos patronuojančios įmonės „Alphabet“ generalinis direktorius iki 2019 m. gruodžio mėn., paskelbė apie „Calico Labs“, kurios misija yra suprasti senėjimą ir jį sustabdyti, įkūrimą. Į misiją įtrauktas naujų įmonių ir investuotojų, skirtų žmogaus biologijos „perprogramavimui“, atsižvelgiant į senėjimo pralaimėjimą, sąrašas. Į šį sąrašą pateko ir „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, kuris sausio mėnesį prisidėjo prie transhumanizmo plėtros 3 mlrd. dolerių.

      Šiandien transhumanizmo vardo pripažinimas išplito už Silicio slėnio ir akademinės bendruomenės ribų. 2019 metais „Washington Post“ publikuotame straipsnyje teigiama, kad „transhumanizmo judėjimas daro pažangą“. 2020 m. „Wall Street Journal“ teigė, kad, COVID-19, padaręs „mūsų biologinį pažeidžiamumą akivaizdesnį nei bet kada anksčiau“, gali būti „tik tokia krizė, kurios reikia norint sustiprinti pastangas“, kad būtų pasiektas transhumanistų tikslas – nemirtingumas.

      Tikriausiai jau esate susipažinę su tam tikrais patobulinimais, pvz., yra sportininkai, vartojantys steroidus, kad įgytų konkurencinį pranašumą, arba asmenys, vartojantys ADHD vaistus, tokius kaip „Ritalin“ ir „Adderall“. Tačiau praraja skiria tokius patobulinimus nuo transhumanizmo, kurio adeptai norėtų, kad žmonija rūšies lygmeniu būtų patobulinta į postžmogiškumą. Ir visų planuojamų transhumanizmo pažangų, psichinių ir fizinių, raktas yra specifinis „informacijos“ ir jos priežastinio dominavimo supratimas, susijęs su tam tikromis ypatybėmis. Toks dėmesys informacijai taip pat yra lemtinga transhumanizmo yda.

      Galima teigti, kad artimiausias transhumanizmui „mokslas“ buvo eugenika, kurią sukūrė Francisas Galtonas 1883 metais. Tarp daugelio esminių transhumanizmo ir angloamerikietiškos eugenikos paralelių yra tvirtinimas, kad mokslas nustato žmonijos įkvėpimus ir gaires. Moralinėms nuostatoms (tokioms kaip altruizmas ir savikontrolė) reikalinga didelė biologinė augmentacija. Terminą „transhumanizmas“ pirmasis pavartojo britų eugenikas Julianas Huxley‘is (Aldouso Huxley‘io, knygos „Drąsus naujas pasaulis“ autoriaus, brolis). Tačiau transhumanizmas, kaip mes jį žinome, yra tam tikra santuoka tarp esminių įsipareigojimų, bendrų su angloamerikiečių eugenika, ir sampratos, kad gyvi daiktai ir mašinos iš esmės yra panašūs – pastaroji kyla iš kompiuterių ir informacijos teorijos raidos Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo.

      Čia pagrindinė mintis yra ta, kad animuoti subjektai ir mašinos iš esmės yra informacija, jų operacijos iš esmės vienodos. Žvelgiant iš šios perspektyvos, smegenys yra skaičiavimo prietaisai, genetinis priežastinis ryšys veikia per „programas“, o mus sudarantys informaciniai modeliai iš esmės yra perkeliami į skaitmeninę sferą. Šis informacinis objektyvas yra transhumanizmo esmė – jo moksliniai įsitikinimai ir pasitikėjimas žmonijos technologinio savęs perėjimo į postžmogiškumą perspektyvomis.

      Kai kurie didžiausi transhumanizmo pažadai remiasi prielaida, kad genai, kaip ir informacija, lemia žmonių padėtį, susijusią su sudėtingais fenotipiniais bruožais, tokiais kaip intelektas, savikontrolė, gerumas ir empatija: kitaip tariant, jie „koduoja“ šias savybes. Taip, sako transhumanistai, šiais bruožais galima manipuliuoti. Šių idėjų šaknims - daugiau nei 50 metų. Pavyzdžiui, knygoje „Gyvenimo logika“ (1970) François Jacobas paskelbė, kad „sukaupęs žinių žmogus tapo pirmuoju evoliucijos produktu, galinčiu valdyti evoliuciją“. F. Jacobo lūkesčiai sustiprinti sudėtingas psichines savybes, kai tik tiksliai nustatysime „susijusius genetinius veiksnius“, kitaip tariant, tinkamai susipažinsime su informaciniais „mechanizmais“, vaidinančiais pagrindinį vaidmenį jų priežastimi, yra apčiuopiamas transhumanizme. Tačiau šiandien F. Jacobo atstovaujama perspektyva vis labiau atmetama mokslininkų, mokslo filosofų ir istorikų.

      Neabejotina, kad genai daro įtaką žmogaus savybėms. Transhumanistai klysta dėl neproporcingo vaidmens, priskirto genams kuriant jiems palankiausias savybes. Priešingai nei aiškios fizinės savybės, tokios kaip akių spalva, genetinės „informacijos“ ryšys su tokiomis savybėmis kaip intelektas ir gerumas yra niuansuotas ir netiesioginis. Šiandien vystymosi sistemų teorija pakeičia dominuojantį, vienakryptį priežastinį ryšį, anksčiau susijusį su genais. Šiuo požiūriu vystymasis apima įvairius lygius ir daugybę veiksnių, biologinių ir nebiologinių, kurie sąveikauja sudėtingais būdais. Svarbiausia, kaip pastebi mokslo filosofė Susan Oyama, kad nė vienas iš šių faktorių, įskaitant genus, „a priori nėra privilegijuotas kaip pagrindinės formos nešėjas arba kaip galutinės priežastinės kontrolės šaltinis“; veikiau „viskas, ką [organizmas] daro ir yra, kyla iš šio interaktyvaus komplekso, net jei tai veikia tą patį kompleksą“.

      Transhumanistų supratimas apie smegenis yra taip pat ydingas. Jų prielaida, kad tam tikri protiniai gebėjimai yra susieti su konkrečiomis smegenų sritimis ir todėl gali būti nukreipti manipuliavimui, yra jau pasenę. Iš tiesų, jau vyksta didžiulis neuromokslinių tyrimų dėmesio perkėlimas nuo atskirų sričių su specialiomis funkcijomis iki sudėtingų funkcinių tinklų. Kaip dabar yra gerai dokumentuota, psichinės užduotys, tokios kaip dėmesys, atmintis ir kūrybiškumas, apima daugybę smegenų sričių; atskiri regionai yra pluripotentiški, o tai reiškia, kad jie atlieka kelis vaidmenis; ir įvairios sritys veikia kaip „koncentratoriai“. Pateikiame tik vieną pavyzdį, kaip pastebi neuromokslininkas Luizas Pessoa: migdolinis kūnas (amygdala), ilgą laiką laikytas griežtai emocine sritimi, ypač susijusia su baime ir su ja susijusios informacijos apdorojimu, „vis labiau pripažįstamas, kad atlieka svarbų vaidmenį pažinimo, emociniuose ir socialiniuose procesuose.“

      Šaltinis

      Skaityti komentarus