Gadaffi paskutiniai žodžiai, maldaujantys pasigailėti: “Ką aš jums padariau?” Slapti laiškai atskleidė, jog Gaddafi buvo žiauriai nužudytas, nes Prancūzija nenorėjo prarasti finansinė įtakos Afrikoje.
Viename iš daugiau nei 3000 naujų Hillary Clinton elektroninių laiškų, kuriuos 2016 m. Naujųjų metų išvakarėse paskelbė Valstybės departamentas, yra neginčijami įrodymai, kad Vakarų tautos pasinaudojo NATO kaip įrankiu nuversti Libijos lyderį Muammarą al-Gaddafi. NATO inicijuotas perversmas buvo skirtas ne žmonių apsaugai, o vietoj to turėjo užkirsti kelią Gaddafi bandymams sukurti auksu dengtą Afrikos valiutą tam, kad ši negalėtų konkuruoti su Vakarų monopolija.
2011 m. balandžio mėn. laiško, kurį valstybės sekretoriui atsiuntė neoficialus Hillary Clinton patarėjas ir ilgametis Clintonų patikėtinis Sidney Blumenthal, kurio tema buvo „Prancūzijos klientas ir Qaddafi auksas“, atskleidžia piktus vakarų pasaulio ketinimus.
El. Laiškai rodo, kad Prancūzijos vadovaujama NATO karinė iniciatyva Libijoje taip pat troško gauti prieigą prie Libijos naftos gavybos ir sumenkinti ilgalaikį Gaddafi planą išstumti Prancūziją kaip dominuojančią galią prancūzakalbiame Afrikos regione.
Žurnalas „Foreign Policy Journal“ praneša:
“El. Laiške nurodoma, kad Prancūzijos prezidentas Nicholas Sarkozy vadovauja Libijos išpuoliui, siekdamas penkių konkrečių tikslų: gauti Libijos naftos, užtikrinti prancūzų įtaką regione, didinti N. Sarkozy reputaciją šalies viduje, tvirtinti Prancūzijos karinę galią ir užkirsti kelią Gaddafi įtakai prancūzakalbėje Afrikos dalyje.
Didžiausią nuostabą kelia skyrius, apibūdinantis didžiulę grėsmę, kurią Gaddafi aukso ir sidabro atsargos, įvertintos „143 tonomis aukso ir panašiu kiekiu sidabro“, kelia Prancūzijos frankui (CFA) - pagrindinei Afrikos valiutai.
Iš elektroninio laiško aišku, kad žvalgybos pajėgos žinojo, jog impulsyvus Prancūzijos išpuolis prieš Libiją buvo suplanuotas žingsnis, kuriuo buvo siekiama gauti daugiau galios, panaudojant NATO kaip imperialistinį užkariavimo įrankį, o ne humanitarinę pagalbą, nors plačioji visuomenė buvo buvo linkusi manyti kitaip.
Pasak el. laiško,
Šis auksas buvo sukauptas prieš maišto pradžią ir buvo skirtas pan-Afrikos valiutai kurti, kuri remtųsi Libijos auksiniu dinaru. Šis planas buvo skirtas suteikti prancūziškai kalbančioms Afrikos šalims alternatyvą Prancūzijos frankui (CFA).
Pasak informuotų asmenų, šis aukso ir sidabro kiekis vertinamas daugiau nei 7 milijardais JAV dolerių. Prancūzijos žvalgybos pareigūnai apie šį planą sužinojo tuoj po prasidėjusio sukilimo ir tai buvo vienas iš veiksnių, lėmusių prezidento Nicolas Sarkozy sprendimą atakuoti Libiją.
El. Laiškas paaiškina, kaip iš tikrųjų dažnai vykdoma užsienio politika. Nors žiniasklaida skelbė, jog norint išgelbėti žmonių gyvybes, būtinas vakarų įsikišimas ir Libijos kariuomenės parama, tačiau viskas vyko tik todėl, kad Gaddafi ketino pradėti Afrikos ekonominę nepriklausomybę, įvedant naują pan-Afrikos valiutą, kuri sumažintų Prancūzijos įtaką ir galią regione.
Įrodymai rodo, kad Prancūzijos žvalgybos informacija apie Libijos planą sukurti konkurencingą valiutą vakarų valiutai, prasidėjo prie sprendimo spręsti situaciją karinėmis priemonėmis ir, galiausiai, įtraukti NATO aljansą.
Skaityti komentarus