Prancūzijos salos Martinika ir Gvadalupė nori, kad Paryžius prisiimtų atsakomybę už jų žemės teršimą toksiškais pesticidais. Salose daug gyventojų serga vėžiu ar kenčia nuo didelio masto nevaisingumo problemų ir dėl to greičiausiai yra kalti chemikalai.
Keponas, taip pat vadinamas chlordekonu, yra chemikalas, kuris anksčiau buvo naudojamas vabzdžiams žudyti. Lygiai taip pat kaip DDT ar Mireks, ši medžiaga nėra geras pasirinkimas, nes ji nesuyra, kai patenka į aplinką ir kaupiasi gyvūnuose bei sukelia įvairias sveikatos problemas. Chemikalas septyniasdešimtųjų viduryje kėlė pavojų sveikatai, todėl jo naudojimas JAV buvo skubiai uždraustas. Pasaulinė sveikatos organizacija 1979 metais įvardino šią medžiagą kaip galimai kancerogenine.
Martinikoje ir Gvadalupėje chlordekonas buvo naudojamas bananų pramonėje nuo 1972 metų iki 1993-iųjų, kuomet jį uždraudė vietinė valdžia. Pesticidai buvo naudojami dar trejus metus po to, kai chemikalas buvo uždraustas Prancūzijoje, nes plantacijų savininkai, norėdami praturtėti, sakė, jog kitų alternatyvų nėra. Chlordekono toksinis poveikis gali būti perduodamas iš kartos į kartą, nes chemikalui sunykti žemėje užtrunka apie 700 metų.
Martinikos salos gyventoja Anika Berton išsigydė krūties vėžį, tačiau jos močiutei, dirbusiai plantacijose, nepavyko ir ji mirė nuo vėžio.
„Kai žmogus supranta, kad produktas yra toksiškas ir vis tiek jį naudoja, tai yra vadinama terorizmu, tai yra žmogžudystė. Prancūzija yra prisidėjusi prie šio teroro akto, nes jie leido naudoti nuodingus produktus.“
Prancūzijos nacionalinė visuomenės sveikatos agentūra turėtų paskelbti pranešimą apie sveikatos problemas, sukeltas chlordekonu. O 2019 metų kovą nacionalinis sveikatos ir medicininių tyrimų institutas bei nacionalinė maisto saugos, aplinkos ir darbo agentūra taip pat paskelbs pranešimą apie šią problemą. A. Berton tikisi, kad Paryžius pasistengs daugiau nei tik paskirti pinigus tyrimams ir pagalbos schemų sudarymams.
„Aš tikiuosi šalis prisiims atsakomybę, aš tikiuosi šalis pasmerks kaltininkus, aš tikiuosi kaltininkai prisiims atsakomybę ir susidurs su pasekmėmis. Aš tikiuosi Prancūzija, kuri taip pat prisidėjo, prisiims atsakomybę.“,- kalbėjo A. Borton.
Mokslininkai rado daug įrodymų, kaip chemikalas naikina salas. Jis buvo rastas 92prc. Martinikos ir 95prc. Gvadalupės salų gyventojuose ir buvo susietas su priešlaikiniu gimdymu bei nervų sistemos vystymosi problemomis kūdikiuose. Vietiniai gydytojai mano, kad salos gyventojų nevaisingumą sukėlė chlordekonas. Tas pats galioja ir prostatos vėžiui, kurio sergamumas Gvadalupės ir Martinikos salose yra didžiausias pasaulyje.
„Mažos dozės yra labai kenksmingos, nes jos žaloja DNR epigenetiniu keliu. Ir tai persiduoda mūsų vaikams. Šis polinkis sirgti vėžiu, būti nutukusiu ar nevaisingumo problemos persiduoda trims, keturioms kartoms. Tai gali lemti Martinikos žmonių išnykimą“,- sakė gydytoja – pediatrė Kristina Jos-Pelage.
Toks chemikalo išplitimas nestebina. Jis prasiskverbė į vandens telkinius, vandens gyvūnus ir pateko į maisto grandinę. Be sveikatos problemų, pesticidas žaloja salos agrikultūrą, nes produktai, kurių sudėtyje yra chlordekono negali būti eksportuojami į Prancūziją.
„Žmonės ėmė piktintis, kodėl tam tikras maistas yra tinkamas Martinikiečiams, bet per prastas prancūzams“,- kalbėjo Deividas Desnelis, Martinikos žvejybos ir vandens asociacijos federacijos atstovas.
Prezidentas Emanuelis Makronas lankėsi Martinikoje rugsėjo pabaigoje ir prisiekė, kad Prancūzijos vyriausybė prisiims kaltę dėl nepavykusio chlordekono draudimo Prancūzijos salose. Jis taip pat pažadėjo padidinti biudžetą užterštų žemių maisto kontrolei, bet pabrėžė, jog 800,000 gyventojų abiejose salose neturėtų tikėtis visiško kompensavimo. Jis taip pat nepripažino ryšio tarp chlordekono ir žaibiškai didėjančių prostatos vėžio atvejų skaičiaus salose.
Skaityti komentarus