Vokietija pirmoji Europos Sąjungoje pradės naudoti tokį pat eksperimentinį gydymą antikūnais, kuris, kaip teigiama, padėjo nuo COVID-19 pasveikti Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), sekmadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas).
„Vyriausybė nupirko 200 tūkst. dozių už 400 mln. eurų“, – laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė J. Spahnas. Jo nurodyta suma reiškia, kad viena dozė atsiėjo 2 tūkst. eurų.
Pacientai šiuos vaistus gaus nemokamai, naujienų agentūrai AFP sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.
Nuo ateinančios savaitės universitetinės ligoninės gaus dviejų skirtingų monokloninių antikūnų preparatų. Pasak J. Spahno, Vokietija yra „pirmoji šalis ES“, pasitelkianti juos kovai su pandemija.
Abu preparatus leista naudoti Jungtinėse Valstijose, bet Europa dar nėra uždegusi jiems žalios šviesos.
Ministerijos atstovė sakė, kad Vokietijos reguliuotojas – Paulio Ehrlicho (Paulio Erlicho) institutas (PIE) – nustatė, jog šių vaistų vartojimas „iš principo“ leidžiamas atskirai vertinant kiekvieną atvejį, jei gydytojai nusprendžia, kad to reikia siekiant užkirsti kelią „sunkiai ligos formai ar hospitalizacijai tam tikrose rizikos grupėse“.
Vokietija nupirko JAV įmonės „Regeneron“ antikūnų „kokteilio“ „Casirivimab/Imdevimab“ ir JAV bendrovės „Eli Lilly“ vaisto „Bamlanivimab“, pridūrė atstovė.
D. Trumpas, kuris dėl COVID-19 ligoninėje trumpam atsidūrė spalio mėnesį, buvo gydomas tuo metu oficialiai dar neaprobuotais vaistais „Regeneron“.
Vėliau jis sakė, kad vaistai atliko „fantastišką darbą“.
„Regeneron“ preparatas yra dviejų laboratorijoje sukurtų antikūnų, kurie prisijungia prie koronaviruso paviršiaus baltymų ir neleidžia jam patekti į žmogaus ląsteles, mišinys.
„Eli Lilly“ vaistas veikia panašiai, bet jo sudėtyje yra vieno tipo sintetinių antikūnų.
Nusivylimas
„Jie veikia kaip pasyvi vakcinacija. Šių antikūnų skyrimas ankstyvaisiais [COVID-19] etapais gali padėti didelės rizikos pacientams išvengti rimtesnio [ligos] progresavimo“, – minėtam laikraščiui sakė J. Spahnas.
Vokietija naudoti šiuos vaistus nusprendė nelaukdama Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtinimo, didėjant nusivylimui dėl lėtesnio nei tikėtasi vakcinavimo Europos Sąjungoje.
Vakcinų gamintojos „AstraZeneca“ ir „Pfizer“ su „BioNTech“ paskelbė, kad dėl gamybos problemų kol kas tieks Europai mažiau skiepų dozių nei planuota.
Vokietijos vyriausybė yra sakiusi, kad vis tiek tikisi iki rugpjūčio pabaigos pasiūlyti skiepus visiems vokiečiams.
Vokietija – daugiausiai gyventojų turinti ES valstybė ir didžiausia bloko ekonomika – palyginti gerai susitvarkė su pirmąja koronaviruso banga pernai pavasarį, bet pastaraisiais mėnesiais šalyje kilo didelė antroji banga.
Susirūpinimą dar labiau didina naujų, labiau užkrečiamų viruso atmainų atsiradimas.
Nuo pandemijos pradžios Vokietijoje užregistruota daugiau kaip 2 mln. užsikrėtimo atvejų, įskaitant daugiau kaip 50 tūkst. mirties atvejų.
Siekiant stabdyti viruso plitimą mokyklos, nebūtinų prekių parduotuvės, kultūros ir laisvalaikio įstaigos buvo uždarytos iki vasario 14-osios, o bendrovės raginamos leisti darbuotojams dirbti iš namų, jei tik tai įmanoma.
Skaityti komentarus