°C
      2019 07 21 Sekmadienis

      Ar gydytojai tikrai teikia naujausią informaciją apie vakcinų saugumą?

      Nuotrauka: collective-evolution nuotr.

      2018-12-28 15:00:00

      1986 metais kongresas patvirtino nacionalinį vakcinų pažeistų vaikų įstatymą (NCVIA), atidžiai parašytas leidimas suteikia vakcinų gamintojams teisę neprisiimti atsakomybės už vakcinų sukeltą žalą. Aktas taip pat įgaliojo sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentą sukurti ir paskirstyti edukacinę medžiagą, kuri informuotų vakcinų recipientus ar jų tėvus apie gauto skiepo riziką bei naudą.  

      NCVIA nutarė, kad gydytojai turi dalinti informaciją apie vakcinas „prieš suleidžiant dozę tam tikros vakcinos“, įskaitant ir „kiekvieną pakartotinį vakcinavimą“. Kiek anksčiau, valdžia pabrėžė tokios informacijos svarbą, nes „vaiko sveikatos būklė gali pakisti“ ir kaip pavyzdį pateikė vaikus, kuriems išsivysto neurologiniai sutrikimai.

      2005 metais tyrėjai pastebėjo, jog gydytojai dažnai pamiršta išdalinti lankstinukus su informacija, o tie, kurie pasidalina informacija retai „inicijuoja pokalbį apie imunizacijos kontraindikacijas.“ Tie patys tyrėjai pakartojo tyrimą 2007 metais ir pateikė jo rezultatus, kurie turėjo paskatinti gydytojus dalinti informaciją. Tačiau nei ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), nei aukšto rango valdininkai nepatvirtino rezultatų.

      „Jų pareiga – šviesti visuomenę, tačiau visi ženklai rodo, kad gydytojai ir CDC neatlieka savo darbo.“

      Šiuo metu keli tyrėjai kelia klausimą, ar gydytojai iš viso laikosi teisinių atsakomybių ne tik dalinti lankstinukus, bet ir suteikti galimybę vakcinos recipientui klausti klausimų. Panašu, jog niekas nesivargina tirti, ar sveikatos priežiūros specialistai domisi, kaip pasikeitė vaiko sveikatos būklė, ar gydytojai turi naujausias lankstinukų apie vakcinas versijas ir yra supažindinti su jų atnaujinimais.

      Turinio sutrumpinimas

      Po NCVIA, tyrėjai ėmė girti lankstinukus, vadino juo „revoliuciniu įrankiu“, padėsiančiu gydytojams redukuoti pacientus. Tačiau valdžia nuo 1986 metų net kelis kartus atmetė informacijos apie vakcinas turinio ir proceso reikalavimus. Šiuo metu, vietoje 12 puslapių brošiūrų, kurios trumpai buvo dalinamos  ankstyvaisiais 1990-aisiais, tėvai gauna trumpus vieno lapo ilgio lankstinukus (ar jų elektroninį ekvivalentą), kuriuose glaustai rašoma apie vakcinų naudą bei riziką, pateikiama nacionalinio vakcinų pažeistų vaikų įstatymo programa bei „kita naudinga informacija.“

      2008 metais CDC pristatė „pediatrinių multi-vakcinų“ lankstinukus tam, kad sumažintų reikalingos perskaityti informacijos kiekį, kur vaikai kartais gauna net devynias vakcinas. Kaip agentūra sugebėjo sutrumpinti informaciją iš penkių skirtingų lankstinukų (apie DTaP, poliomielito, hepatito B, konjuguoto pneumokoko ir Haemophilus influenzae b tipo vakcinas) iki dviejų puslapių dokumento? Ji panaikino dalį naudingos informacijos ir sutrumpino įrašus apie NVICP bei kaip pranešti, jei vakcina sukėlė nepageidaujamą poveikį .

      Dar keli pataisymai

      Vakcinos informaciniame lapelyje dažniausiai yra pateikiamas sąrašas žmonių, kurie neturėtų būti vakcinuojami. Dažniausiai sąraše atsiduria individai, kurie turėjo gyvybei pavojingą alerginę reakciją arba yra alergiški vienam iš vakcinų komponentų. Visgi, tėvai, kurie nori žinoti, kokie ingredientai sudaro skiepą (ir įvertintų alergijų riziką) turi imtis papildomų priemonių, nes lankstinuke ši informacija nėra pateikiama. Vietoje to lankstinuke patariama, „jei norite sužinoti vakcinos ingredientus, paklauskite savo sveikatos priežiūros specialisto.“

      Kiti žmonės, kurie neturėtų būti skiepijami yra tie, kurių imunitetas yra nusilpęs (dėl ligos ar gydymo), moterys, kurios laukiasi ar gali būti nėščios (CDC nerekomenduoja gyvų virusų vakcinų, tačiau leidžia skiepyti kitomis).

      2018 metų vasarį CDC papildė tymų-kiaulytės-raudonukės (MMR), vėjaraupiai bei tymų-kiaulytės-raudonukės-vėjaraupiai (MMRV) vakcinų lankstinukus nauja kategorija žmonių, kurie neturėtų būti skiepijami: individai, kurių tėvai, brolis ar sesė turi ar turėjo imuninės sistemos problemų. Nors šis įspėjimas nebuvo įrašytas ankstesniame (2012 metų) lankstinuke, tačiau 2018 metų spalio 12 dieną CDC išleistame leidinyje „kas naujo lankstinuke apie vakcinas“ neužsimena  apie šią pataisą. Vietoje to CDC tiesiog informuoja sveikatos priežiūros specialistus, kad įkelti atnaujinti MMR, MMRV ir vėjaraupiai vakcinų lankstinukai.

      Toks pakeitimas, kelia klausimus:

      Pirmiausia, ar CDC stengiasi perduoti informaciją apie pasikeitimus pediatrams bei kitiems sveikatos specialistams, kurie gali skiepyti žmones?

      Kiek pediatrai yra sąmoningi ir vadovaujasi pakeitimais?

      Apie kokio tipo „imuninės sistemos problemas“ kalbama lankstinuke?

      Žinant, kad imuniteto problemos yra plačiai paplitusios tarp vaikų ir tarp suaugusiųjų, (vakcinos potencialiai prisidėjo prie imuniteto disfunkcijos), kokios yra naujos atsargumo priemonės?

      Ar jau laikas priminti CDC ir gydytojams, kad vaiko sveikatos būklė yra labiau dinamiška nei statiška (ypač kai jį atakuoja vis didėjantis skaičius vakcinų)?

      Ar neturėtų „imuninės sistemos problemos“ tapti svarbia tema, kai vakcinų šalininkai teigia, jog gydytojai neturi įgaliojimų teikti medicinines išimtis?    

      Ir galiausiai, kaip dažnai gydytojai domisi svarbiais vakcinų saugumo tyrimais, kurie nėra paskelbti informaciniame lankstinuke?

      Šališka gydytojų informacija

      Nuo medicinos universiteto sveikatos priežiūros sistema perduoda žinutę gydytojams, jog jie turi gauti „tėvų sutikimais“ ir laikytis vaikų skiepų kalendoriaus datų. Be to, neseniai atlikta lankstinukų analizė parodė, kad „dažniausiai gydytojas, o ne tėvai nusprendžia, ar vaikas serga per daug sunkiai, kad būtų skiepijamas“ taip yra todėl, jog sąrašas, pateiktas lankstinuke (pavyzdžiui, „imuninės sistemos problemos“) yra parašytos taip, kad tėvai ne visada supranta, kas norėta tuo pasakyt.

      Deja, CDC labiausiai stengiasi užtikrinti, kad sveikatos priežiūros darbuotojai neatidėliotų vakcinacijos ir įspėja juos vengti painiavos dėl „būklių dažnai interpretuojamų kaip kontraindikacijos.“ Pavyzdžiui, CDC sako, jog galima skiepyti individus, sergančius lengva ūmia liga ar sveiksta; individus, sergančius autoimunine liga; neišnešiotus kūdikius. Agentūra taip pat pasiūlė naudotis proga ir skiepyti hospitalizuotus pacientus.

      DTaP ir Tdap (difterijos, stabligės ir acelulinio kokliušo) vakcinoms CDC suteikė teisę gydytojams skiepyti vaikus, kurie karščiuoja, patyrė kolapsą, šoką ar nenuraminamai verkė iki 48 valandų po praeitos skiepo dozės bei vaikus su traukulių šeimine anamneze, staigiu kūdikių mirties sindromu ar neurologinėmis būklėmis. Trumpai tariant, panašu, jog CDC labiausiai rūpi tai, kad gydytojai „pasinaudotų kiekviena proga paskiepyti.“

      Tėvai turėtų prisiminti, kad NCVIA suteikia jiems teisę užduoti klausimus ir atidžiai pasverti vakcinų riziką bei naudą. 

      Skaityti komentarus