°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Sober.lt įkūrėjas Artūras Bakanovas: „Bet kuris iš mūsų gali perrašyti savo gyvenimo scenarijų“

      Nuotrauka: Asmeninis archyvas

      Autorius: Gabija Cvilikaitė
      2019-11-18 17:00:00

      Akis į akį susidurti su priklausomybe gali kiekvienas. Vieni įninka genami neigiamų minčių, emocijų, kitus – paskatina supanti aplinka, užgriūvančios problemos, draugai, o kartais net ir šeima. Priežasčių apstu įvairiausių. Visuomenei neretai kyla klausimas: „Ar yra vaistų priklausomybei gydyti?“ Apie priklausomybių spąstus kalbamės su socialinio projekto „SOBER.LT“ įkūrėju, priklausomybių tyrinėtoju, blaivios mąstysenos treneriu, žmogumi, sąmoningai atsisveikinusiu su didžiosiomis destrukcinėmis savo gyvenimo priklausomybėmis Artūru Bakanovu.

      • Priklausomybė alkoholiui, narkotikams, rūkymui... Kas iš tiesų slypi šioje sąvokoje?

      Priklausomybių spektras yra be galo platus. Pats nusimetęs mane daugybę metų žemyn tempusį balastą galiu drąsiai teigti, jog bet kokios priklausomybės, tarp jų ir išvardytos, yra žmogaus vidinio skausmo malšinimo būdai. Tai tarsi vidinio „aš“ skausmą slopinantys vaistai ar tuštumos užpildas, kažkokio trūkumo maskavimas. Bet kokie liguisti potraukiai – tai tik dėl kažko vykstantys procesai. Tačiau reikia palikti žmogaus priklausomybę, neliesti jos. Juk gali būti, kad tik dėl jos žmogus gyvas. Vertėtų ieškoti PRIEŽASTIES ir dirbti su ja. Įsivaizduokime: iš luošo žmogaus atimame ramentus – nuo to paliegėliui vaikščioti bus sunkiau ar net neįmanoma. Juk žmogus su ramentais vaikšto ne dėl to, jog jam patinka, o todėl, kad koja yra sužeista ir sunkiai gyja. Ramentų atėmimas atneštų daugiau žalos nei naudos. Taigi, padėkime kojai gyti ir ramentų nereikės kaip ir nereikalingo balasto. Panašiai yra ir su liguistais potraukiais ar destruktyviais įpročiais: atimkime iš žmogaus skausmą malšinančius vaistus ir gyventi jam bus daug sudėtingiau.  Kitaip tariant – priklausomybių funkcija panaši kaip ramentų.  

      • Kiek žmogus pajėgus išsilaisvinti iš priklausomybių pats? Kaip atpažinti, kada pagalbos jam reikia iš šalies? 

      Pasakysiu kiek kitaip: tik pats žmogus pajėgus išsivaduoti iš liguistų potraukių. Jei jis nėra priėmęs nuoširdaus ir tikro sprendimo atsisakyti destruktyvaus balasto, – stebuklas neįvyks. Visa kita – tėra tik įrankiai, kaip žmogus tai padarys. Vėliau jau reikia pagalbos iš šalies, kurios jis ir ieško. Ta pagalba dažniausiai pati labai greitai atsiranda, kai reikia.

      Neretai artimieji persistengia su pagalbos siūlymais – ši yra brukte brukama. Vėliau jos adresatas, įspraustas į kampą, yra priverstas priimti tokią beprasmę pagalbą. Gerbdamas priklausomybių turinčius žmones ir jų artimuosius, padedu tik tiems, kurie patys ieško pagalbos. Jei kreipiasi artimieji – mielai pabendrauju ir padedu jiems (dažnai artimiesiems pagalbos reikia labiau nei pačiam sergančiajam). Svarbu pabrėžti, kad pagalba priklausomybę turinčiam asmeniui turi prasmę tik tada, kai jis pats to nuoširdžiai nori.

      • Ar tiesa, kad žmogus priklausomas išlieka visą gyvenimą? Kaip atpažinti priklausomybę, kai ši jau tampa liga? 

      Neturiu svarių argumentų tuo tikėti. Jei rišliai kalbėti išmokau tik būdamas 4-erių, ar dėl to turiu visą gyvenimą save vadinti nebyliu? Jei žmogus kažkada buvo labai silpnas, o daug sportuodamas sustiprėjo ir užsiaugino raumenis – ar jis mums vis dar atrodo paliegęs? Tai tik elementarūs mūsų asmeninės evoliucijos etapai. Su priklausomybėmis taip pat: kai žmogus pasveiksta (atkreipiu dėmesį pasveiksta, o ne nutraukia ar sustabdo savo priklausomybę), ši jo būsena pasikeičia negrįžtamai. Priklausomybė išlieka. Tačiau, sąmoningai atsisveikinus su ja, ši mūsų istorijoje (ne mumyse!) palieka ryškų pėdsaką.

      Ilga mano asmeninė kelionė bandant prisijaukinti, suprasti priklausomybes ir paprašyti jų palikti mane, leido suvokti, kaip atpažinti liguistus potraukius. Gilūs išgyvenimai padėjo atrasti vieną paprastą schemą, kaip kiekvienas galime pasitikrinti, ar esame priklausomi. Tereikia atlikti paprastą dviejų sakinių testą: jei nežinai, ar esi priklausomas, pamėgink pagyventi be kažko. Jei nepavyksta – tu esi priklausomas.

      Labai svarbu suprasti, kad ne visos priklausomybės turi neigiamą atspalvį. Egzistuoja begalės gerų ir gražių, t. y. KURIANČIŲ priklausomybių. Pavyzdžiui, priklausomybė dėkoti. Priklausomybė šypsotis ir džiaugtis mažais dalykais. Kūdikio priklausomybė nuo motinos. Medžio priklausomybė nuo metų laiko. Tai tik dalis šviesių priklausomybių.

      Priklausomybė įgyja tamsių atspalvių tada, kai ima kenkti: tampa GRIAUNANČIA ir liguista. Iš esmės bet kuris žmogaus veiksmas, elgesys, kažko vartojimas ar naudojimas gali tapti destruktyvia priklausomybe. Jei priklausomybė kaip nors žaloja mane patį ar mane supančią aplinką, tai reiškia, kad turiu destruktyvią priklausomybę, su kuria reikia padirbėti.

      Visgi nemanau, kad priklausomybė yra liga. Ligą reikia gydyti piliulėmis ar operacijomis. Kokią dalį priklausomam žmogui fiziškai galima išpjauti, kur reikia užklijuoti pleistrą ar ką sutvarstyti, kad jis nebejaustų kančios ir atsisakytų priklausomybės? Atsakymo nerandu. Kaip kūno temperatūra parodo, kad su žmogaus kūnu kažkas blogai, taip priklausomybė atskleidžia, kad su vidiniu pasauliu yra ne viskas gerai. Tik tiek tai man panašu į ligą. 

      • Kas, Jūsų nuomone, yra raktas, padedantis išsilaisvinti iš priklausomybės spąstų?

      Išgirdus klausimą, mintyse iškyla vienintelis žodis – TIKĖJIMAS: mano, kaip vedlio tikėjimas sėkme bei šviesa net ir tada, kai žmogus pats savimi abejoja. Galiu sau tai drąsiai leisti. Kiekviename žmogaus abejonės krisle regiu savo atspindį: matau savo nueitą kelią, išgyventas patirtis ir žinau, kad šviesa tunelio gale tikrai yra. Visada yra kitas krantas ir sėkmė būtinai nusišypsos. Net jei ir ne šiandien, ir ne rytoj, bet būtinai nušvis. Ne mažiau svarbus ir paties besilaisvinančiojo tikėjimas tuo, kad net jei ir šviesos nesimato, ji tuoj bus regima čia pat. Tūkstantmečius tikėjimas buvo ir dabar tebėra žmogaus varomoji jėga. Tas pats ir kalbant apie priklausomybes: būtent tikėjimas yra ta varomoji jėga ir būtina sąlyga sėkmingai evoliucijai iš homoaddictus į tikrąjį homodeus

      • Artūrai, užsiminėte, kad daug laiko skiriate projektui „SOBER.LT“ vystyti. Pristatykite, koks tai projektas?

      „SOBER.LT“ – socialinis projektas, skirtas tiems, kuriems artimos blaiviõs sąmonės ir šviesaus proto sąvokos. Projektas jungia 4 visapusiškai blaiviõs mąstysenos ir šviesaus proto veiklos kryptis:

      -Išlaisvėjimo platformą „SOBERmind“, kuri įprasmina mano asmeninio gyvenimo istoriją. Tai tarsi mano nueito kelio ir išmoktų pamokų konspektas, kuriuo aš mielai dalijuosi su žmonėmis.

      -Videblogą „SOBERakademija“, kurioje kalbiname žmones su šviesiomis priklausomybių istorijomis.

      -Blaivios sąmonės ir šviesaus proto žmonių klubą „SOBERclub“, bendram tikslui vienijantį žmones, išgyvenusius savo šviesias istorijas. Klubo nariai dalijasi savo patirtimis, išgyvenimais ir tęsia saviugdos procesus taip siekdami dar tobulesnio gyvenimo. Juos jungia ir kilnus bendras tikslas – šie tiesia pagalbos ranką tiems, kas ieško pagalbos.

      -Šviesesnio gyvenimo siekiantiems suaugusiems skirtas visapusiškai blaivios mąstysenos dirbtuves – stovyklas „SOBERLAND“ (artimiausia jų vyks lapričio 22–24 d.). 

      Pasinaudodamas proga norėčiau padovanoti bilietą į kitokį rytojų kiekvienam, įkalintam pačiame savyje – pakviesti prisijungti prie keliaujančiųjų bendruomenės šviesiu ir kūrybišku išsilaisvinimo keliu.

      • Kokius terapijos metodus taikote projekto proceso metu? 

      Tarp visų šiandien egzistuojančių priemonių ir metodų vyrauja vienas esminis skirtumas. Yra priemonių, kurios tiesiog aklai stabdo priklausomybes, ir yra įrankiai, eliminuojantys tų priklausomybių priežastis bei įgalinantys suprasti ne tik, ką atima, bet ir ką teigiamo gali duoti priklausomybė. Juk būtent dėl to „gero“ žmonės ir pakliūna į priklausomybių spąstus.

      Tikiu, kad bet koks būdas atsisveikinti su priklausomybe yra geras. Tačiau aš žinau tą, kuris veikia. Negaliu teigti, kad taikau kažkokias reglamentuotas medicinos terapijas. Tačiau žinau, kad tai, ką darau, padeda žmonėms išsilaisvinti iš priklausomybių pinklių. Mano taikomos metodikos labai paprastos:

      • Atviras, saugus, šiltas ir nuoširdus pokalbis – pradžių pradžia. Mano patirtis byloja: buvę tokių atvejų, kai žmogui iki lūžio tetrūko tik tiek. Tai labai šviesi istorija apie vieną keistuolį ir kaip jis tada atrodė bendruomenės, kuriai aš tuo metu priklausiau, nariams.
      • Pozityvas, šviesios mintys ir tikėjimas. Kad ir kas benutiktų, tikėjimas visada išgelbės. Stebuklui įvykti būtinas tikėjimas juo.
      • Rašymo ranka terapija. Tai mano sėkmės istorija, kuria šiandien galiu pasidalyti su kitais. Kai jau buvo pakankamai beviltiška, ir, rodos, ėmiau svyruoti šalia bedugnės krašto, privalėjau griebtis bet ko, kas tuo metu galėjo teikti bent kiek vilties. Ir tą kartą supratau: mano paprastas sprendimas paimti į rankas rašymo priemonę buvo kelio į išsilaisvinimą pradžia.

      • Apibūdinkite projekto auditoriją.

      Visas „SOBER.LT“ projektas skirtas kiekvienam, kuris atranda savyje stiprybės pripažinti, kad jo gyvenime yra dalykų, kurių laisva valia nepavyksta suvaldyti. Prie projekto kviečiamos prisijungti asmenybės, kurios turi drąsos perrašyti savo gyvenimo scenarijų ir siekti kokybiškesnio bei tobulesnio gyvenimo. Vienaip ar kitaip tą padaryti jau yra sugebėjusių, todėl tvirtai tikiu, kad bet kuris iš mūsų gali perrašyti savo gyvenimo scenarijų.

      Projekto auditorija – gausi. Nuo paauglio iki senyvo amžiaus profesoriaus. Nuo fabriko darbininko iki koncerno generalinio direktoriaus. Nuo nusidėjelio iki šventojo. Šiuo metu projekte dalyvauja mokytojų, bankininkų, keliautojų, darbininkų, namų šeimininkių, psichologų, vadybininkų, emigrantų... Ir tai – ne pabaiga. 

      • Kas lėmė projekto pradžią?


      Projekto idėja manyje gimė dar tada, kai aš priėmiau tvirtą sprendimą perrašyti savo į pakalnę besiritančio gyvenimo scenarijų. Kai nusprendžiau keisti savo gyvenimo kursą ir bristi iš klampių priklausomybių, vienu metu mane buvo apėmusi paniška baimė: o kas dabar bus? Mano priklausomybė iš manęs atėmė tiek daug... Ant kokių pamatų statyti save iš naujo, jei dabar praktiškai likau tik aš ir mano priklausomybė?..

      Dabar suprantu, kad būtent ta akimirka, tos patirtys, išgyvenimai ir tąkart puikiai išmoktos pamokos tapo mano naujo kelio pradžia. Viskas, ką šia kryptimi sukūriau iki šiandien ir kuriu toliau – tėra tada mano galvoje užgimusio projekto „SOBER“ tęsinys.

      Daugiau apie „SOBER.LT“ projektą „Facebook“ puslapyje „SOBERmind“ adresu https://www.facebook.com/sober.lt. Kilus klausimams, galite kreiptis į projekto įkūręją asmeniškai: Artūras Bakanovas (tel. 8 610 81 834, [email protected]).


      Skaityti komentarus