°C
      2018 11 16 Penktadienis

      Mamos klausia, kaip deramai bausti vaikus? (I)

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2018-07-12 15:00:00
      2018-07-12 15:00:00

      Tęsiame vasaros rubriką "Mama klausia".

      Štai vienos mamos laiškas: perskaičiau abi Jūsų nuostabias knygas. Ačiū už jas. Auginu du vaikus. Vienam yra 7 metai, kitam - 8 mėnesiai. Su vyresniuoju sūnum turiu daug iššūkių, jam labai sunku suvaldyti savo pyktį, kai jis pyksta, pradeda mane mušti ir netinkamai kalbėti.  Neseniai kalbėjomės visi apie vaiko elgesį, sakėme vaikui, kaip nedera elgtis. Vyras pasakė, kad nedarys vaikui gimtadienio. Gimtadienis bus po dviejų savaičių. Aš neprieštaravau vyrui, bet nesu tikra, ar tai yra tinkama bausmė. Mes laikomės duoto žodžio, bet šį kartą turiu daug abejonių. Gal vaikas gali kažkaip pataisyti situaciją? Noriu ir vyro nenuvertinti, ir su vaiku susitarti. Bijau, kad jei nepadarysim taip, kaip pasakėm, vaikas mumis daugiau netikės. Žinoma, bausmė buvo pasakyta nepasitarus su manimi. Konfliktas kilo dėl to, kad aš paėmiau iš vaiko planšetę, nors buvome sutarę, kad jis naudos ją 10 minučių. Man atėmus planšetę, vaikas mušė mane, mušė, net kai laikiau brolį ant rankų ir sakė, kad esu blogiausia mama. Vyro dažnai nebūna namie, jis daug dirba. Su vaiku dažniausiai pramogauja, o aš esu ir mama, ir baudėja. Kai vaikas nesilaiko duoto žodžio, vaikui draudžiu žiūrėti TV, riboju kompiuterį ir pan. Man skaudu, nes vaikas ilgai neišeina iš pykčio būsenos. Jis vis kartoja, kad gerai, kad mane vakar mušė, kad man skaudėjo, kad nesu jam mama ir pan.

      1. Gimus antrajam vaikeliui, pirmasis praranda savo įprastas pozicijas. Todėl tam tikras maištas, pasipriešinimas kurį laiką gali tęstis. Gerai, kad nemalonus vaiko elgesys nėra nukreiptas tiesiogiai į niekuo nekaltą brolį. Vaikas deramai atiduoda savo nemalonų elgesį už jį atsakingiems - mamai ir tėvui. Taip ir turi būti. Antroje knygoje "(Ne)tobulos moters užrašai" yra dėsnis apie mus - emocines šiukšlių dėžes. Jomis esame savo vaikams. Nors realybėje dažnai būname jomis savo vyrams. Ir tai yra ydinga praktika. Mama privalo aprėpti vaiko nemalonias emocijas, nes vaikas yra mylimas bet koks, o ne tik geras. Kai vaikas praranda šį tikėjimą, jis pradeda elgtis nemaloniai, nes blogiau jam jau ir nebus.

      2. Kai žmogus pyksta, jis savęs beveik nekontroliuoja. Berniukų savikontrolė formuojasi iki 21 metų, todėl 7 metų berniukui stokoti savikontrolės yra normalu. Ir duoto žodžio nesilaikyti dėl savikontrolės stokos - taip pat normalu. Nevalia bausti vaiko už tai, kam jis dar nesubrendo. Daugumai suaugusiųjų labai sudėtinga pakęsti vaikų vaikystę ir jų normalią raidą. Daugumai suaugusiųjų sudėtinga išbūti su visokiais vaikais, todėl kyla konfliktai, kuriamos bausmės ir pan. Dauguma tėvų stokoja kantrybės vaikams vien tik todėl, kad jie yra vaikai, o ne blogi vaikai. Dauguma tėvų svajoja, kad vaikai greičiau užaugtų. Ir tai yra ydingas tėvystės bei motinystės kelias. Svarbu akcentuoti, kad pyktis - tai pats stipriausias jausmas, todėl viskas yra normalu. Svarbu, kad pykčio būsenoje save kontroliuotų tėvai. Ar mes tą darome? Kai supykę grasiname vaikams ir kai mūsų pyktis kuria jiems bausmes?

      3. Vaiko pykčio metu svarbu saugoti mažesnius šalia esančius vaikus, nesudaryti sąlygų vaikams mušti savęs, saugoti pykčio apimtus vaikus nuo pačių savęs, nuo jiems galimų grėsmių susižaloti ir pan. Tiesiog patraukti savo ir kitų kūnus, dūžtančius daiktus. Bet nenueiti į kitą kambarį. Būti su vaiku šalia. Atkakliai ir nuosekliai vėl ir vėl praimti kylančias vaiko rankeles. Melskitės, kad šioje situacijoje nesužvėrėtumėte. Nes tą padaryti ypač lengva. Išėjimo iš proto kelias yra labai trumpas.

      4. Stebėkime, kad pokalbiai su vaiku apie jo netinkamą elgesį netaptų moralais. Jei namuose apie kitų netinkamą elgesį nekalbame, tai neturėtumėme daryti išimties ir vienam šeimos nariui. Nes netinkamai elgiasi visi. Ar taip? Akcentuokime tinkamą vaiko elgesį, duokime jam dėmesio laiku ir nuosekliai, rodykime vaikui meilę, darykime su juo tai, kas jam svarbu. Kito kelio gyventi su vaikais darnoje nėra. Nevalia santykių aiškintis dažniau nei santykiaujame su vaikais. Retai namuose būnantis namuose tėvas yra retas vaiko baudėjas. O galėtų visai atsisakyti noro bausti vaiką. Vaikus auklėja ne bausmės, o priežasties - pasekmės dėsnio demonstravimas. Visų pirma, savo elgesyje. Kitą savaitę pratęsime situacijos analizę.

      Skaityti komentarus