Pradžiai keletas citatų : „Sukčiai iš senutės išviliojo 15 tūkst. Eurų“. „Aš savo verslo pradžiai pasiskolinau iš senelės“. „Einu ir taip noriu bananų, bet neperku nes tau reikia namą statyti“. „Iš kur tie senoliai turi tiek pinigų, juk rubliniai indėliai nuvertėjo???“.
Turbūt galima suprasti, kad kalbama apie vyresnio amžiaus žmones, kurie visada turi pinigų. Esminis klausimas – kodėl vyresnieji turi, o jaunimas ne ? Juk dirbantieji gerai uždirba, o senjorai gauna nedideles pensijas.
Galbūt paskolų karta įprato gyventi šia diena? O senjorai išmoko taupyti juodai dienai? Apie taupymo ir išlaidavimo subtilybes kalbamės su „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiuoju ekonomistu Dr. Nerijumi Mačiuliu.
Jaudinamės, kad išėjus mums į pensiją nebus kas ją mums uždirba, bet tai viena problema. O kitas aspektas jeigu dabartinė karta gauna 1000 eur algos ir dabar išeina į pensija ir gauna, tarkim, 400 eur. Ar išgyvens naujoji „paskolininkų“ karta, gyvenanti šia diena?
Nerijus Mačiulis mano: “ Mitas, kad lietuviai yra „prasiskolinę“. Lietuviai yra mažiausiai pasiskolinusi tauta Europos Sąjungoje – vidutinė skola siekia tik apie 35 proc. metinių pajamų ir yra trigubai mažesnė nei euro zonos vidurkis. Be to, pasitinkant pensinį amžių visos skolos (tokios kaip būsto paskola) dažniausiai jau būna gražintos. Nebedirbant, neturint išlaikomų asmenų užtenka ir mažesnių pajamų. Vis tik nekaupiant senatvei ir pasikliaunant tik valstybės mokama pensija, labai turiningos ir dosnios senatvės tikėtis nereikėtų.“. Galima išvada – skolinamės atsakingai. Bet ar atsakingesni už mūsų tėvų kartą ? Jei esame mažiausiai prasiskolinusi tauta, tai kodėl tada daugiausiai emigrantų turinti tauta? Koks tai ryšys?
Iškelkime galbūt filosofinį klausimą: Kur slypi senolių turtingumo priežastis? Nuvertėjo rublinės santaupos, bet jie turi daug pinigų namuose, banke, paskolina ar padeda anūkams?
Gal tai filosofija? Gal tai įprotis taupyti, likęs nuo anų laikų? Žmogus tada nesijautė saugus, pastatydavo automobilį ir turėjo nusiimti valytuvus, nes ryte galėjo jų jau nerasti. Gal nuo to laiko žmonės išmoko taupyti. Gal?
Skūpas ar taupus? N. Mačiulis atsakė: „Taupumas“ yra plati sąvoka, skirtingame kontekste galintis turėti ir neigiamą, ir teigiamą atspalvį. Aš stengiuosi didelę savo pajamų dalį nukreipti ateities poreikiams – vaikų išsilavinimui, galimoms netikėtoms išlaidoms, senatvei. Apie tolimą ateitį galvoti yra neįprasta ir neįdomu, bet stengtis reikia.“
Iš tikrųjų, šiuo metu visuomenėje galime išskirti tris žmonių tipus: „skūpas“, taupus, išlaidus. Kaip atskirti, koks esate jūs? Viena kompanija jus priims kaip skūpą, kita -kaip tiesiog taupų, o jei nusipirksite kažką sau nebūdingai brangaus, jau būsite išlaidus? Koks jūs esate?
Vėlgi. X, Y, Z karta. Kaip tai susiję su taupymu? Ar šis klausimas vertas atsakymo? Ar tiesa, kad Y karta yra linkusi netaupyti, o pritrūkę lėšų vengia skolintis iš artimųjų?
N. Mačiulis mano: „Nesuabsoliutinčiau ir nesiaurinčiau iki kažkurios kartos. Savybę kaupti finansinę pagalvę ir galvoti ne tik apie šiandieną reikia ugdyti nuo vaikystės. Deja, įvairių kartų žmonės jos neturi ir neišsiugdo visą gyvenimą.“
Gal ir teisus Nerijus Mačiulis. Mūsų gyvenimo pagrindą formuoja auklėjimas. Jei išmokysime vaikus tvarkyti kambarius, tai gal išmoksime ir finansus tvarkyti?
Skaityti komentarus