°C
      2024 04 25 Ketvirtadienis

      Taupome pinigus: svarbu ne atlyginimo dydis, o įpročiai

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: V. Nemunytė-Ročė, UAB „Mokilizingas"
      2018-08-30 21:00:00

      Kiekvienas iš mūsų esame patyrę vienokių ar kitokių finansinių sunkumų. Daugeliui teko susidurti su situacija, kai bijojome atsiskaityti banko kortele, nes nežinojome, ar joje užteks lėšų. Tačiau to įmanoma išvengti: išmokę tinkamai tvarkyti savo asmeninį biudžetą, atlyginimo dienos lauksite be streso, o galbūt netgi ir sutaupysite.

      Išbandykite 50/20/30 taisyklę

      „Asmeninio biudžeto planavimo naujokams verta išbandyti garsiąją 50/20/30 formulę. Ji ypatinga tuo, kad ja itin lengva naudotis – visas biudžetas suskirstomas į 3 kategorijas, o jums belieka tik atidžiai paskirstyti ir sekti savo išlaidas grupuojant jas pagal išlaidų tipą“, - sako „Mokilizingas“ regiono vadovas Donatas Mickus.

      Pagal šią sistemą 50 proc. jūsų pajamų turi būti skirta būtinosioms pragyvenimo išlaidoms – maistui, nuomai, komunaliniams mokesčiams ir transportui. 20 proc. bendrų pajamų turėtų atitekti taupomajai sąskaitai, kreditinėms kortelėms, skolų padengimui, pensijos kaupimui, paskolų apmokėjimui ir kitoms investicijoms į ateitį. Likusi 30 proc. pajamų dalis pati maloniausia, ji skiriama asmeninėms išlaidoms: sporto klubo abonementui, kino bilietams, kelionėms, naujiems bateliams, vakarienėms ar hobiui, viskam, ko norisi, tačiau nėra būtina.

      Laikantis šios paprastos taisyklės, galima nesunkiai pasiekti savo užsibrėžtus finansinius tikslus ir juos fiksuoti kiekvieną mėnesį.

      „Procentai, pagal kuriuos planuosite savo išlaidas gali keistis. Pavyzdžiui, jei būtinosioms išlaidoms išleidžiate 60 proc. savo pajamų, tuomet asmeninėms išlaidoms liks jau tik 20 proc., arba teks atimti 10 proc. iš santaupų dalies. Svarbiausia išlaikyti subalansuotą minimalistinį biudžetą ir jo laikytis“, - tikina Donatas Mickus.

      Brangūs pirkiniai

      Viena didelė klaida, kurią daro taupyti pradėję asmenys – nepajėgia atsispirti didelių sumų magijai. „Jūs užsibrėžiate tikslą taupyti, taupote metus, dvejus, trejus ir, sukaupus pakankamai didelę sumą, nusprendžiate, kad tai puiki proga pakeisti automobilį, pasidaryti virtuvės remontą ar pan. O paskui jau taupysite. Bet realiai išleidę sukauptas lėšas jūs liekate be „juodai dienai“ atsidėtų santaupų, o sutaupę rimtesnę sumą vėl ją išleidžiate“, - pasakoja D. Mickus.

      Šiuo atveju patogus įrankis yra paskolos ir lizingas, kurių įmokas galite lengvai priskirti prie tam tikros kategorijos išlaidų ir nepaliesti jau sukauptos sumos. „Taip, dažnai pirkdami daiktus išsimokėtinai jūs teoriškai išleidžiate daugiau. Bet praktikoje, jei planuojate savo finansus, jūs galite skaičiuoti: jei perkate daiktą, kuris skirtas jūsų asmeninėms reikmėms, tiesiog pakoreguojate asmeninių išlaidų biudžetą, kelis puodelius kavos pakeičiate lizingo įmokomis. O taupymui skirta eilutė ir pačios santaupos lieka nepaliestos“, - pasakoja specialistas.

      Keiskite įpročius

      Pasak D. Mickaus, taip pat svarbu sekti savo išlaidas. „Dauguma kasdienes ir mėnesines išlaidas dėlioja tik savo galvoje, tačiau tokiu būdu nežino, kam kiek tiksliai išleidžia. Tam, kad sektume savo pirkinius, turime juos žymėtis. Tai galima daryti įvairiais būdais – renkant čekius, pildant lentelę ar naudojant specialią mobiliąją aplikaciją“ - teigia D. Mickus.

      Dar vienas patarimas – stenkitės atsisakyti spontaniškų pirkinių. Nusipirkdami kavos puodelį pakeliui į darbą, neplanuotai išeidami pavakaroti mieste dažnai net nepagalvojame, kad išleidžiame daugiau nei derėtų.

      Kitas naudingas įprotis, kaskart prieš įsigyjant naują pirkinį užduoti sau klausimą ar ši prekė yra verta tavo darbo valandų, kurias teko paskirti, norint uždirbti tą sumą?

      „Tarkime, kad per valandą uždirbate 7 eurus. Kokteilis, kurį planuojate užsisakyti, kainuoja 6 eurus. Atsakykite sau į klausimą, ar šis kokteilis išties yra vertas beveik valandos jūsų darbo? Kitas pavyzdys – ruošiatės pirkti bilietus į koncertą, kurie kainuoja 80 eur. Prieš tai darydami įvertinkite, ar koncertas išties vertas daugiau nei 10 jūsų darbo valandų. Galbūt vertas, tačiau ne visada“, - pataria D. Mickus.

      Kodėl verta planuoti savo išlaidas?

      Nusprendus planuoti savo asmeninį biudžetą ir sekti išlaidas, turite tiksliai žinoti, kodėl tai darote – dėl finansinio stabilumo, saugumo jausmo, tikslo sutaupyti pirkiniui, apie kurį seniai svajojote, noro padengti skolas ar tiesiog jaustis ramiai dėl savo ateities.

      „Trumpalaikis biudžeto planavimas nesuteikia daug naudos – tik kasdien, kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį stebimos išlaidos gali padėti susidaryti bendrą vaizdą ir leisti pamatyti, kurias išlaidas galima sumažinti, o kurių galima atsisakyti. Įpratus tai daryti nuolat, ši veikla taps maloniu įpročiu, ypač tada, kai pavyks sutaupyti net daugiau, nei planuota“, - tvirtina specialistas.

      Planuoti biudžetą gali kiekvienas – visiškai nepriklausomai nuo to, kiek uždirbate ar kiek pajamų sugeneruojate. Savo išlaidų stebėjimas ir skaičiavimas padės priimti geresnius sprendimus ir išvengti spontaninio pirkimo, po kurio vėliau neretai gailimasi. Taip pat tai išugdys gerus finansinius įpročius, kurie bėgant laikui taps vis svarbesni.

      „Kai jums tik 24-eri ar mažiau, dažnai net nesusimąstai apie tai, kaip reikės išmokėti būsto paskolą, kaip sutaupyti pinigų vaikų studijoms ar kaip svarbu investuoti į savo pensijų fondą, tačiau kuo anksčiau tam pradėsite ruoštis, tuo bus lengviau ateityje“, - apibendrina D. Mickus.

      Pasak specialisto, pradėjus planuoti išlaidas, dažnu atveju iš šalies pamatote, kokias dideles sumas išleisdavote dalykams, kurie jums nėra tokie svarbūs ar reikalingi, o tikros siekiamos svajonės taip ir lieka neįgyvendintos.

      Skaityti komentarus