°C
      2024 03 19 Antradienis

      V. Fiodorovas: Milijardas eurų, kuris valdžiai nerūpi ir dar skęsta

      Nuotrauka: Asmeninis archyvas

      Autorius: Viktoras Fiodorovas
      2020-07-22 09:00:00

      Gera žinia – Lietuvoje paslėptas milijardo vertės turtas. Bloga – niekam tai iki šiol nerūpi.

      Šis turtas išsimėtęs po skirtingas Lietuvos institucijas, valstybės ir savivaldybių įmones, jis glūdi jų kompiuterių serveriuose ir duomenų centruose. Jam rinkti ir saugoti valstybė kasmet išleidžia šimtus milijonų eurų.

      Tas turtas – didieji duomenys. Skaičiuojama, kad juos atvėrus visuomenei ir įgalinus verslą jais naudotis bei kurti modernias skaitmenines paslaugas, galima nauda siektų 2 proc. BVP - milijardą eurų. Tiek, kiek šiandien išleidžiama valstybės gynybai.

      Deja, naujausi EBPO duomenys rodo, kad esame paskutiniai tarp 32 tyrime dalyvavusių valstybių, gerokai atsiliekame tiek nuo Latvijos, tiek nuo Estijos. Panaši ir Europos Komisijos išvada – jų vertinimu, Lietuva yra 24 tarp 28 Europos Sąjungos narių.

      Taigi, šis milijardinis turtas guli tiesiai valdžiai po nosimi, bet ji nesivargina jo pakelti. Ne tik, kad nesivargina pakelti, bet dar ir sugeba jį nuskandinti nesaugiai laikomuose Registrų centro serveriuose.  

      Sėkmės istorija - išimtis

      Koks tai turtas, matyt, geriausiai galėtų papasakoti lietuviško startuolio „Trafi“ įkūrėjai, kurie sukūrė savo programėlę remdamiesi atvertais Vilniaus viešojo transporto duomenimis, o šiandien teikia paslaugas Berlyne, Džakartoje, Prahoje. Specialistų vertinimu, įmonė gali tapti antruoju Lietuvos vienaragiu – startuoliu, pritraukusiu milijardą dolerių investicijų.

      Tačiau „Trafi“ sėkmės istorija, deja, kol kas yra išimtis iš taisyklės.

      Didieji duomenys Lietuvoje atsiveria be galo lėtai, o pagrindinės to priežastys – lyderystės valstybės lygmeniu stoka, biurokratinio aparato nenoras ir negebėjimas taikytis prie besikeičiančio pasaulio ir, tikriausiai, baimė, kad atvėrus duomenis visuomenė galės vertinti tiek valdininkų darbo kokybę, tiek ir paprastai ieškoti bei atrasti galimas korupcijos apraiškas. 

      Siūlymas

      Tam, kad šioje srityje būtų pasiektas proveržis, o milijardas iš paslėpto ir nenaudojamo turto taptų Lietuvos proveržio skaitmenizuojant ekonomiką pagrindu, Darbo partija siūlo keturias veiksmų kryptis.

      Pirmiausia, turime iki galo skaitmenizuoti valstybės valdymą.

      Visiems Lietuvos piliečiams neatlygintinai turi būti suteiktos atpažinties internete priemonės, o valdžios struktūroms - įteisinta galimybė priimti sprendimus ir elektroniniu būdu. Koronaviruso protrūkis parodė, kad šie sprendimai yra būtini siekiant užtikrinti stabilų valstybės funkcionavimą.

      Visas informacijos apsikeitimas tarp valstybės ir savivaldybės institucijų turi būti vykdomas tik elektroninio ryšio priemonėmis. Valstybės institucijos negalės reikalauti iš gyventojų ir verslo popierinių pažymų, jei reikalinga informacija jau yra valstybės registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

      Atsisakykime reikalavimo juridiniams asmenims turėti fizinį buveinės adresą - taip supaprastintume juridinių asmenų steigimo procesą.

      Antra kryptis – valstybės informacinių išteklių konsolidavimas.

      Pagrindinių valstybės registrų bei platformų valdymas turi būti centralizuotas, perduodant jų administravimą vienam subjektui, kuris būtų atsakingas už visų registrų ir platformų plėtrą bei integraciją.

      Visi valstybės ir savivaldybių duomenys turės būti saugomi valstybės duomenų centruose, taip taupant kaštus ir mažinant fragmentaciją. 

      Taip pat turės būti patvirtinti aiškūs ir skaidrūs reikalavimai naujų elektroninių paslaugų, platformų ir registrų kūrimui bei senų integravimui valstybės mastu. Šie reikalavimai būtų standartiniai vykdant viešuosius pirkimus visoms valstybinėms įstaigoms. Tai padės skaidriau vykdyti viešuosius pirkimus bei efektyviau ir greičiau vykdyti esamų sistemų integraciją bei naujų sistemų kūrimą.

      Trečioji kryptis – didžiųjų duomenų atvėrimas viešam naudojimui.

      Pirmiausia, privalo būti sukurta paprasta ir atvira sistema, kurioje visi vartotojai galėtų pasiekti duomenis vieningu formatu. Valstybės institucijos ir savivaldybės bei joms priklausančios įmonės privalės pateikti duomenis šioje sistemoje.

      Valstybinių registrų naudotojams turi būti suvienodintos naudojimosi sąlygos ir įkainiai.

      Ir, svarbiausia, valstybė turi skatinti verslą kurti aukštos pridėtinės vertės produktus valstybės duomenų pagrindu. Daugeliu atveju, tai yra startuolių verslo sritis, todėl pirminiame etape valstybės parama yra labai svarbi.

      Kartu privalome suprasti, jog didžiųjų duomenų atvėrimas reikalauja ir papildomų investicijų į jų apsaugą. Todėl privalome stiprinti, o gal net ir apjungti Nacionalinį kibernetinio saugumo bei Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrus. 

      Ir paskutinė, bet ne mažiau svarbi kryptis – lyderystė. Turime Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, tačiau pripažinkime, inovacijų ten kur kas mažiau nei ekonomikos. Sunku tikėtis proveržio iš pusmetį be vadovo egzistavusios ministerijos, kurios naujasis vadovas neslepia, kad kalnų versti per tuos kelis iki rinkimų likusius mėnesius net nesiruošia. 

      Skaityti komentarus