°C
      2019 03 21 Ketvirtadienis

      Ramūno Stuko sėkmės istorija: STOP alkoholiui visam gyvenimui

      Nuotrauka: Asmeninis archyvas

      Autorius: Rima Sasnauskienė
      2019-01-09 19:00:00
      2019-01-09 19:00:00

      Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus priklausomybių specialistė Rima Sasnauskienė kalbina Ramūną Stuką, sėkmingai atsikračiusį priklausomybės alkoholiui. Skaitykime, ką pasakoja pats vyras:

      „Alkoholis, „velnio lašai“ per daug man ir mano artimiems žmonėms padarė žalos, todėl nusprendžiau jam pasakyti „STOP“ visam gyvenimui.

      Pirmą kartą alkoholio paragavau būdamas 16 metų. Aš augau sportiškas, nuo 6 metų sportavau. Man labai patiko sportas. Dėl jo būčiau padaręs viską. Mano tėvai nebuvo alkoholikai, mažai kada išgerdavo, bet gyvenau bute šalia išgeriančių kaimynų, matydavau kaip kiekvieną dieną geria, smurtauja. Mums net tekdavo priimti kaimynų vaikus, nes jie bijodavo.

      10 klasę baigiau ir įstojau į Tauragę mokytis toliau. Ten mokiausi 4 metus, lankiau kultūrizmo treniruotes bei laikiausi sveikos gyvensenos. Tauragėje buvau tarp populiariųjų vaikų, nerūkiau, negerdavau, tik sportuodavau. Sporto pasiekimų turėjau daug: laimėjau rankų lenkime pirmą vietą Žemaitijoje, sekančiais metais Lietuvos rankų lenkimą. 2004 metų vasarą dalyvavau Europos rankų lenkimo čempionate, ten iškovojau trečią vietą. Tauragėje dauguma mano draugų gerdavo, rūkydavo, man siūlydavo, bet aš atsisakydavau.

      Baigęs mokslus išvažiavau į Vilnių dirbi pas brolį. Kartą nuvažiavau į šokius, kuriuose ir susipažinau su savo žmona. Susituokiau, sugyvenom gražiai, įsidarbinau „Lietuvos geležinkeliuose“.

      Uošvis su uošviene išgerdavo, konfliktuodavo, dažnai girti būdavo, man siūlydavo, bet aš atsisakydavau. Aš atsimindavau brolį, kurį labai mylėjau, norėjau būti toks kaip jis. Bet jis labai dažnai gerdavo alų ir aš po truputį nusipirkdavau alaus savaitgalį, gerdavau kartu su žmona. Pradėjau alkoholį pastoviai vartoti nuo 27 metų. Pirkdavau alų sau, savo žmonai, uošvienei, uošviui. Iš pradžių į mėnesį du kartus ar kartą, vėliau vis dažniau ir dažniau, o po kurio laiko pradėjau girtauti kasdien. Iš darbo grįžti, užsuki į parduotuvę, žmonai 5 butelius alaus, sau 6 butelius ir uošvienei su uošviu po vieną, bet ryte atsikeldavau ir į darbą važiuodavau.

       Savaitgaliais gerdavome. Prasidėjo didesni kiekiai, aš vienas išgerdavau 10 skardinių alaus. Girtas būdamas pradėdavau merginų ieškoti. Vieną kartą išgėriau ir nuėjau miegoti, tada išgėrusi žmona atėjo patikrinti telefoną ir rado žinutes nuo merginų. Aš atsikėliau pamatęs, jog ji tikrina mano telefoną, mes susiginčijome, apsistumdėme. Aš pastūmiau ją nuo laiptų, nepagalvodamas apie pasekmes, uošvis su uošviene prisidėjo prie konflikto ir juos apstumdžiau, jie iškvietė policiją.

      Taip aš  atsidūriau probacijoje. Nors teismo sprendimu buvo uždrausta gerti, bet aš gerdavau. Kai baigėsi laikas probacijoje, vėl pradėjau girtauti kiekvieną dieną.


      Kartą namuose vyko balius, prisigėriau degtinės ir vėl įvyko konfliktais, iškvietė policiją. Antrą kartą nuteisė 2 metams ir 6 mėnesiams. Susitaikiau su visais, sakiau, kad daugiau nebegersiu, bet po kelių dienų vėl pradėjau gerti. Buvau priežiūroje probacijoje, atvažiuodavo patikrinti, aš būdavau girtas . Žmonai liepiau, kad sakytų, jog nėra manęs. Pasislėpdavau ir jie patikėdavo. Per alkoholį pragėriau teises - atėmė metams. Išsilaikiau dar kartą. Prisigėręs laikiau save pasaulyje protingiausiu, viską sugebančiu, buvau karalius ant žemės šios. Žmonos dėka nei vieno karto nepakliuvau, tad sutrumpino trečdaliu. Aš toliau gerdavau, o kai girtas būdavau, pradėdavau skambinėti broliui, kad jis man skolingas ir skolos negrąžino, o kai išsipagiriodavau visada atsiprašinėdavau.

      Trečią kartą patekau į probaciją, kai girtas nuėjau į šokius, susimušiau su visu kaimu, vos ant kojų pastovėjau, 15 žmonių mane suspardė. Grįžęs išsimiegojau, o toliau jau ir darbas nerūpėjo - tik išgerti reikėjo.

      Vieną vakarą būdamas girtas nusiunčiau žmoną alaus parnešti, bet ji ilgai negrįžo. Nusprendžiau pats nueiti jos ieškot. Pamačiau žmoną, ji ėjo link namų. Pribėgau įsiutęs ir spyriau jai į dviratį, tada ji nuėjus namo iškvietė policiją.

       Vėl atsidūriau probacijoje. Per daug jau visko nutiko. Reikia man gydytis. Inspektorius nusiuntė mane  į „Alkoholio vartojimo elgesio keitimo programą" 2017 m. lapkričio mėn. 12 d.,  pas mano blaivybės mokytoją priklausomybių konsultantę Rimą Sasnauskienę.

      Vaikščiojau į individualias konsultacijas pas Rimą. Ne iš karto pavyko mesti gerti, bet nuo to laiko supratau, kad mano vienintelis teisingas gyvenimo kelias – blaivybė. Supratau, kad dėl alkoholio aš nenoriu atsidurti nei invalido vežimėlyje, nei kalėjime, ar kapuose nes tik toks pasirinkimas, jei toliau girtausiu.

      Šiandien esu atsisakęs alkoholio ir gyvenu blaiviai jau 13 mėnesių. Gavau blaivybės ir sveikatos pažymėjimą, kur įrašyti Vydūno žodžiai: „Tik blaivi tauta gali išlikti “

      Įvertinau savo gyvenimą ir pamačiau, kad be alkoholio gyvenimas yra daug laimingesnis, mielesnis, gražesnis. Visas kaimas su manimi kalba, gerbia. Vaikas manimi pasitiki, myli labiau, kai negeriu. Su juo daugiau laiko praleidžiu. Aš labai džiaugiuosi, kad yra tokių žmonių kaip Rima. Šiuo metu sportuoju, vėl kaip paauglystėje, grįžau prie sveiko gyvenimo. Stresus nuimu šaltame vandenyje, filmuoju maudynes ir siunčiu Rimai. Maudausi ir kartu su kitais probuojamaisiais, net filmą nufilmavom. Šiais metais Trakuose bus 25 metrų plaukimas eketėje. Aš nusprendžiau praplaukti. Ruošiuosi atsakingai, grūdinuosi, sportuoju.

      Aš nusprendžiau atsisakyti alkoholio visam gyvenimui. Alkoholis padarė man per daug žalos, supratau kaip labai įskaudinau visus savo brangius žmones.

      Dabar, kai gyvenu blaiviai, kai mečiau vartoti, ramiau pasidarė ant širdies, lengviau, atslūgo įtampa. Dabar laiką leidžiu su žmona ir vaikais, gimė dar vienas vaikelis, statau namą.

      Kaimynai gerbia, aš jiems autoritetas, visi šnekasi, sveikinasi.

      Giminaičiai atvažiuoja pas mus dažnai. Kaime vis klausinėja: „ Kaip tau pavyko mesti gerti savo noru?“, o aš jiems atsakau – reikia labai stipriai užsinorėti ir viskas pasikeis.

      Pradėjau vėl sportuoti, maudausi kiekvieną rytą prieš darbą ežere, kartais ir 4.30 val. Žiemą lindau į eketę net prie  - 15 laipsnių. Vasarą, kai tvenkiny ir ežere vanduo per šiltas, įsitaisiau maudynes kieme iš gręžinio, ten vanduo šaltas, geriau atgaivina. Laimingas gyvenimas svaigina stipriau nei alkoholis. 

      Manau, kad alkoholis - tai bėdų turgus. Jei nori problemų gyvenime – gerk „velnio lašus“ ir gausi problemų su kaupu anksčiau ar vėliau. Jei nebūčiau metęs gerti savo noru ir Rimos pagalba, tai kas žino, jau gal kape būčiau gulėjęs ar kalėjime supuvęs ar invalido vežimėlyje – pasirinkimas nedidelis.

      Kadangi aš pasirinkau blaivų gyvenimą, tai pasirinkimų begalė – visas laimingas gyvenimas priešaky, reikia gyventi ir džiaugtis.“

      Taip Ramūnas aprašė savo sėkmės istoriją, virsmą, kuris jam nutiko per šį ganėtinai trumpą laiką. Jis probacijoje dar turės lankytis porą metų, bet dabar jau ateina didžiuodamasis blaivybe, o grupinius susitikimus lanko tam, kad savo pavyzdžiu uždegtų kitus probuojamuosius tikėjimu blaivybe, kad pasidalintų naujais pokyčiais ir laime.

      Skaityti komentarus