Papasakok šiek tiek apie save.

Gimiau augau ir mokiausi Jonavoje. Dar nebaigusi vidurinės žinojau, kad būsiu finansų analitikė, todėl mokslus tęsiau KTU. Turiu finansų vadybos bakalauro ir finansų ekonomikos magistro diplomus. Buvo laikas, kai tikėjau, jog visas problemas gali išspręsti gerai subalansuotas biudžetas. Tačiau atsiradę vaikai aukštyn kojom apvertė visus mano planus, tikslus, vertybes ir patį suvokimą apie gyvenimą. Manau, kad su savo vaikystės svajone atsisveikinau visam laikui. O kalbant apie šeimą, ją sukūrėme gana anksti. Dvidešimties ištekėjau, o po metų jau gimė dukra. Kartu su vyru studijavome dieninėse studijose, tad būdavo, kad ir į paskaitas važiuodavom kartu. Pasakas prieš miegą skaitydavom apie ekonominių teorijų istoriją ar elektros sistemas. Tačiau bendrai prisiminus buvo smagu.

Trys vaikai, nedaugelis šiandien ryžtasi tokiai gausiai šeimai, kas paskatino? Gal trys dar ne riba?

Dar viena mano vaikystės svajonė buvo trys vaikai. Ar bus ketvirtas? Priklauso nuo vyro. Medį pasodino, sūnų augina, o namo dar nepastatė. Jei pastatys, tada ir pagalvosim (juokiasi).

Kaip sekasi auginti vaikus, gal turi kokią savitą ugdymo metodiką?

Manau, kad man sekasi gerai. Ar tikrai? Reiktų klausti mano vaikų arba palaukti, kol jie užaugs ir pažiūrėti, kas iš jų išėjo. Esu perskaičiusi ne viena knygą apie vaikų auklėjimą, dalyvavusi seminaruose ir baigusi mokymų kursus apie pozityvią tėvystę, vaikų psichologiją. Visumoje yra dvi taisyklės, kurios apima viską ir kuriomis aš vadovaujuosi augindama vaikus, tai, pirmiausia, pagarba jiems ir savo pačios tinkamas pavyzdys.

Papasakok apie projekto „Noriu augti laimingas“ idėją ir kodėl nusprendei, kad projektas turėtų išaugti iki viešosios įstaigos?

Dukrai pradėjus lankyti mokyklą, į klasę pravesti pamoką atėjo dailininkė Sigutė Ach. Ji papasakojo vaikams apie save, darbą leidykloje, knygų iliustravimą, kartu su vaikais padarė darbelį dažais piešiant ant stiklo. Po susitikimo dukra visiems apie tai pasakojo, ėmė lankyti meno mokyklą, kurti knygeles, rašyti pasakas. Moters įtaka buvo neįtikėtina! Pagalvojau, gaila, kad svečiai vaikus aplanko taip retai, gaila, kad tokios pamokos mokamos ir dažniausiai vyksta ne klasei, o visai mokyklai aktų salėje.

Tad pasitelkus į pagalbą dar kelias mama, ėmiausi kviesti į Jonavos mokyklų klases įvairius žinomus žmones, savo sričių profesionalus, kurie su vaikais dalijosi žiniomis ir patirtimi per praktinius užsiėmimus.

2017 m. vasarą supratau, kad artėja mano jaunėlio trečiasis gimtadienis. Tad teko apsispręsti ar grįžti į darbo rinką, ar kurti kažką savo. Nesinorėjo visko mesti. Taip sėkmingai įgyvendintas projektas, kurį pavadinome „Noriu augti laimingas“, šią vasarą transformavosi į VŠĮ „Noriu augti laimingas“.

Kaip sekasi naujai organizacijai, ar turi pagalbininkų su kuriais drauge dirbate?

Netikėta pačiai, tačiau vis atsiranda žmonių, norinčių man padėti. Šiuo metu turiu kelias savanores. Atsiranda ir organizacijų, siūlančių veiklas, bendradarbiavimą. Noro, ambicijų netrūksta. Manau, judame pirmyn.

Ar naujai įsteigta viešoji įstaiga apsiribos projekto tikslais, o gal jau turi kokių naujų planų, naujų veiklų, kurias ketini įgyvendinti šioje organizacijoje?

Dar ieškau savęs, tačiau manau, kad savanorystė, socialiai atsakingos bendruomenės kūrimas bei neformalus ugdymas yra tie kertiniai taškai. Kaip jau minėjau, buvo laikas, kai tikėjau biudžeto subalansavimu. Vaikai ir patirtis rodo, kad karalius yra švietimas. Tik išsilavinę ir protingi žmonės gali išspręsti visas kylančias problemas bei sutvarkyti likusias sistemas.

Kas Tau labiausiai patinka Jonavoje?

Jonava - mažas, saugus miestas. Yra draugiškų bendruomenių, daug aktyvių jaunimo organizacijų. Čia viskas arti, arti ir Kaunas, jeigu reikia didmiesčio pramogų.

Kaip reagavo šeima į Tavo norą steigti organizaciją ir dirbti visuomenei naudingus darbus? Vaikams nepritrūksta mamos dėmesio?

Manau, kad vaikams pritrūksta dėmesio, kai mama dirba tradicinį darbą nuo 8 iki 17 val. ir grįžta namo pavargusi, suirzusi, susirūpinusi. Aš išleidžiu dukrą į mokyklą, nuvežu sūnus į darželį. Pasitinku grįžtančius namo. Susirgus nereikia prašytis iš darbo, samdytis auklės ir šauktis giminaičių pagalbos. Aš visada šalia. Žinoma, pasitaiko, kad tenka išvažiuoti kelioms dienoms ar nebūti savaitgalį, tačiau tuo metu jie puikai leidžia laiką su savo tėčiu ar seneliais.

Be to, kiek tik įmanoma, vaikus įtraukiu į savo veiklas, ypač vyriausiąją dukrą. Mano didžiausiam džiaugsmui, net ir vyras vis dažniau prisijungia prie kompanijos. Jam labiausiai esu dėkinga už galimybę realizuoti save, savo idėjas.

 Sena tiesa, kad moteris laiko visas keturias namų sienas. Kai laiminga mama – laimės daugiau ir visai šeimai.

Kokių dar pomėgių turi, kuo užsiimi be mamos pareigų ir vadovavimo viešajai įstaigai?

Be to, kad esu mama, žmona ir „Noriu augti laimingas“ vadovė, esu Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) valdybos narė, Jonavos r. jaunimo visuomeninių organizacijų sąjungos ,,Apskritas stalas“ (JonAS)  valdybos narė, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) regioninė konsultantė ir Jonavos gausių šeimų klubo „Gilė“ narė. Gal būt atrodo, kad tai daug įvairių veiklų, bet jos visos labai artimos: jaunimo politika ir neformalus ugdymas.

Laisvalaikis geriausias su draugais, mėgstu stalo žaidimus, teatrą, skanų maistą, jogą. Na, o jei kalba pasisuktų apie laiką, kurį galėčiau skirti tik sau, tai jį praleisčiau vonioje, pilnoje karšto, levandom kvepiančio vandens ir skaityčiau knygą.

Ačiū už pokalbį!