°C
      2024 04 23 Antradienis

      Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė: Linkiu telkiančių idėjų, į tikslą vedančių ieškojimų, laisvės ir kūrybos dvasios!

      Nuotrauka: Jurgita Petrauskienė | M.Ambrazas nuotr.

      Autorius:
      2018-09-03 10:00:00

      Pasaulį, mokyklą, švietimą kuriame visi kartu. Tad būkime atsakingi, iniciatyvūs, gerbkime vieni kitus. Linkiu telkiančių idėjų, į tikslą vedančių ieškojimų, laisvės ir kūrybos dvasios.

      Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susiduria su didžiausiais karjeros iššūkiais. Pertvarkomas aukštasis mokslas, mokytojų etatų įvedimas - tai didžiuliai darbai norint mūsų švietimui tvirtesnių pagrindų. Ar šie darbai pasiteisins, parodys tik laikas. Apie mokytojų etatinį apmokėjimą, darbo laiką, mokytojo specialybės prestižą, ministrės asmeninio gyvenimo detalės kalbamės su pačia ministre. Tai pat jos sveikinimas ir palinkėjimas mokyklų bendruomenėms mokslo metų pradžios proga.

      Kokie mokytojų etatinio apmokėjimo privalumai ir trūkumai?

      Mokytojai buvo vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimas būdavo skaičiuojamas už valandas per savaitę, o ne už etatą. Jeigu mokslo metais sumažėdavo mokinių, kartu sumažėdavo mokytojų darbo krūvis ir, žinoma, atlyginimas. Etatinio sistemoje, net jeigu ir sumažėtų mokinių, tai mokytojo darbo krūvis, galėtų būti papildomas jam pridedant kitų nekontaktinių valandų, pvz., už dalyvavimą projektuose, mokinių konsultavimą, rengimą olimpiadoms, renginių organizavimą ir kt. Skiriant daugiau laiko individualiai pagalbai mokiniams, bus galima atsisakyti namų darbų, ieškoti įvairių, įdomių mokymosi ir bendravimo formų.

      Etatinis modelis suteikia stabilumo, mokytojui apmokama ne tik už pamokas, bet ir už tuos darbus, už kuriuos anksčiau jis negaudavo jokio atlyginimo.

      Kitas didelis pliusas – įvedamas pradedančiojo mokytojo etatas. Pirmą kartą sudaromos išskirtinės sąlygos jauniems mokytojams. Jauni mokytojai galės vesti mažiau pamokų ir daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, patirties perėmimui.

      Šio modelio teigiamus pokyčius pajus visa mokyklos bendruomenė. Mokiniai galės daugiau laiko praleisti mokykloje, padedant mokytojams paruošti pamokas, gauti mokytojų konsultacijas ir kitą mokymosi pagalbą, užsiimti įvairesne veikla po pamokų. Tai leis kurti mokyklą be namų darbų.

      Mokyklų vadovai galės suburti stiprią mokytojų komandą, galės pritraukti daugiau jaunų mokytojų, nes jiems sudaromos geresnės sąlygos darbo startui.

      Tėvams sumažės korepetitorių poreikis, nes vaikai mokykloje gaus daugiau mokymosi pagalbos: tam bus numatytos valandos mokytojų etatuose. Taip pat mokytojai daugiau laiko galės skirti darbui su tėvais, jų konsultavimui, probleminių situacijų aptarimui ir bendrų sprendimų paieškai.  

      Vaikai galės būti ilgiau užimti mokykloje, nes etatinis modelis gali paskatinti mokytojus siūlyti daugiau būrelių ir kitokių veiklų, kurios būtų naudingos mokinimas, ugdytų jų gebėjimus.

      Kol kas matome tiktai naujojo modelio privalumus. Trūkumai, jei bus, išryškės jau modeliui veikiant praktiškai. Etatinio užmokesčio sistema bus įvedama 2 etapais – pirmas etapas nuo šių metų rugsėjo, o antras – nuo 2019 m. pradžios.  

      Bus sudaryta Finansavimo ir etatinio apmokėjimo reformos pokyčių koordinavimo darbo grupė, į ją bus įtrauktos visos suuinteresuotos šalys ir kartu atliksime etatinio stebėseną.

      Kaip galėtumėte pakomentuoti tokį faktą – pasinaudojus pateikta etatinio apmokėjimo atlyginimų skaičiuokle, mokytojai turėtų gauti mažesnius atlyginimus nei iki šiol gaudavo?

      Taip atsitinka dėl to, kad mokytojai suveda ne tokį savaičių skaičių – reikia suvesti ir atostogų laiką, kadangi ir už jas mokami pinigai. Taigi, savaitinių dabar dirbamų valandų skaičius dauginamas iš 42, ne iš 36. Taip pat mokytojai pamiršdavo įrašyti į skaičiuoklę dėl veiklos sudėtingumo didesnį koeficientą.

      Etatinis apmokėjimas - tai reiškia kad mokytojų darbo laikas tampa standartiniu 8-17 h ( jei dirba pilnu etatu)?

      Kaip ir bet kurios kitos profesijos darbuotojai, jie taip pat galės susitarti su darbdaviu ir dalį savo darbų atlikti ne mokykloje – taip buvo ir anksčiau. Tai turėtų būti nustatyta konkrečios mokyklos vidaus dokumentuose. Šis klausimas – darbo nuotoliniu būdu, ne darbo vietoje – buvo vienas dažniausių Mokytojo TV tiesioginės laidos-konsultacijos apie etatinį metu, visi išaiškinimai bus pateikti artimiausiu metu svetainėje www.etatinis.lt.

      Skaičiavimas metinėmis valandomis (ne savaitinėmis, kaip dabar) leidžia lengviau ir lanksčiau tartis dėl konkretaus mokytojo darbo grafiko.

      Kokios reformos laukia profesinio mokymo? Galbūt tikslinga sumažinus aukštųjų mokyklų studentų kiekį didinti paklausių profesinio mokymo programų kiekį?

      Keičiamas profesinio įstaigų valdymas, visas profesines mokyklas pertvarkant į viešąsias įstaigas. 42 biudžetinės profesinio mokymo įstaigos jau artimiausiu metu bus pertvarkytos į viešąsias, verslo įmonių atstovus kviečiant dalyvauti tiek profesinių mokyklų valdymo, tiek profesinio mokymo turinio formavimo ir paslaugų teikimo organizavimo procese. Šie veiksmai suartins darbo rinką ir profesinį mokymą, kad mokyklos rengtų tikrai tokius darbuotojus, kurių reikia. Profesis mokymas taps lankstesnis ir labiau atitinkantis besimokančiųjų poreikius. Mokinys galės lengviau pereiti iš vienos programos į kitą, rinktis mokytis tai, ko tuo metu reikia darbo rinkoje.

      Nuo šių metų mokinių priėmimas į profesines mokymo įstaigas planuojamas įvertinus darbo rinkos poreikius ir regionų prioritetines plėtros sritis. 2018 m. numatyta daugiausia mokinių priimti į tas sritis, kuriose specialistų poreikis didžiausias. Tai gamyba ir perdirbimas, inžinerinė pramonė, verslas ir administravimas, statyba, socialinė gerovė.

      Artimiausiais metais į profesines mokyklas bus siekiama pritraukti kuo daugiau mokinių, kad 2020 m. besimokančių santykis profesiniame ir aukštajame moksle būtų kaip Europoje 50/50, dabar yra 30/70.

      Pertvarkydama profesinį mokymą, Švietimo ir mokslo ministerija parengė profesinio mokymo įstaigų tinklo vystymo planą, kuris numato racionalesnį išteklių naudojimą, optimalesnį mokyklų išdėstymą ir darbdavių lūkesčius atitinkantį darbuotojų rengimą. Plane numatyta, kokios įstaigos ir kokio turinio profesinio mokymo paslaugas teiks ateityje, kad mokymo programos nesidubliuotų ar nebūtų masiškai rengiami specialistai, kurių rinkai nebereikia.

      Todėl numatoma mažuose miesteliuose veikiančias profesinio mokymo įstaigas artinti su bendrojo ugdymo mokyklomis, nes ir vienos, ir kitos teikia bendrąjį išsilavinimą. Tuo tarpu jau baigusieji mokyklas, turintys kvalifikaciją galėtų mokytis didesniuose, regioniniuose centruose.

      Toks resursų paskirstymas būtų racionalesnis ir padėtų parengti kvalifikuotus darbuotojus, reikalingus darbo rinkai.

       

      Kokių žingsnių reikia norint, kad  mokytojo specialybė taptų prestižine?

      Reikia viso priemonių komplekso. Tai mokytojų rengimo ir profesinio augimo pertvarka, mokytojų darbo apmokėjimo ir mokyklų finansavimo pertvarka, kvalifikacijos kėlimas, palankios sąlygos mokytojams laisvai ir kūrybiškai dirbti, nauji ugdymo metodai ir priemonės, ugdymo turinio peržiūra. Visos šios priemonės yra pradėtos įgyvendinti.

      Šį rugsėjį pradeda veikti 3 nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Vilniaus, Vytauto didžiojo ir Šiaulių universitetuose. Atidarytos 6 naujos pedagogų rengimo programos, į kurias priimtas 221 studentas. Naujose pedagoginių studijų programose bus rengiami kelių specializacijų mokytojai, pavyzdžiui, įgyjant dviejų mokomųjų dalykų arba vieno dalyko ir specialiosios pedagogikos kompetencijas.  Mokytojai pirmaisiais darbo metais atliks pedagogines stažuotes, kurių metu jiems bus teikiama individuali praktinė pagalba jų darbo vietoje.

      Nuo šių mokslo metų beveik 900 jau dirbančių mokytojų galės įgyti papildomą dar vieno dalyko specializaciją. Tai ypač svarbu mažose vietovėse, kur mažėjant mokinių skaičiui vieno dalyko mokytojams nėra galimybių sudaryti pakankamą darbo krūvį.

      Keičiasi mokytojų darbo amokėjimo modelis -  nuo rugsėjo 1 d., kaip ir visiems kitiems dirbantiesiems, mokytojams atlyginimas bus skaičiuojamas už etatą. Bus atlyginama už visus darbus mokyklos bendruomenei, ne tik pamokas bei su jomis susijusias veiklas. Taip pat bus sukurtos patrauklesnės finansinės sąlygos pradedantiesiems mokytojams, jų atlyginimų koeficientas bus prilygintas mokytojų koeficientui.

      Mokytojų darbo užmokesčiui 2018 m. papildomai skiriama 17,4 mln. eurų. Tai pirmasis etatinio darbo užmokesčio įvedimo etapas. Antras etapas prasidės nuo 2019 m. rugsėjo. Iš viso 2018-2020 m. mokytojų atlyginimams papildomai bus skirta 95 mln. eurų.

      Jurgita, kokia jūs buvote mokinė? Kokie jums dalykai patiko/nepatiko?

      Buvau labai pažangi mokinė, mokyklą baigiau aukso medaliu. Patiko dauguma dalykų, ypatingai tie, kuriuos vedė ypatingi mokytojai: matematika, anglų kalba, istorija, lietuvių kalba, muzika dar nuo darželio su puikia mokytoja.

      Kokie jūsų pomėgiai? Kaip leidžiate laisvalaikį?

      Knygos, menas, kulinarija, tik tam dabar labai trūksta laiko. Labai mėgstu daug vaikščioti ir klausytis muzikos.

      Daug dirbate. Ar lieka laiko šeimai? Kokios jūsų šeimos tradicijos?

      Laiko šeimai labai sumažėjo, bet šeima yra visų mūsų uola ir uostas. Auginti vaikus yra pati prasmingiausia veikla, matant, kaip jie auga, ir pati sudėtingiausia, kuriai nėra vieno tinkamo vadovėlio. Šis darbas niekada nesibaigia.

      Jūsų palinkėjimas Rugsėjo 1-osios proga.

      Pasaulį, mokyklą, švietimą kuriame visi kartu. Tad būkime atsakingi, iniciatyvūs, gerbkime vieni kitus. Linkiu telkiančių idėjų, į tikslą vedančių ieškojimų, laisvės ir kūrybos dvasios.

      Skaityti komentarus