°C
      2018 12 18 Antradienis

      Valdas Vižinis - Legendinio „Dviračio šou“ atstovas ir Tėvynę mylintis žmogus

      Nuotrauka: Valdas Vižinis | Gedimino Sadausko nuotr.

      Autorius: Adomas Pakalnis
      2018-07-04 10:00:00
      2018-07-04 10:00:00

      Šiame teisme teisybės nėra. Kaip ir visame pasaulyje. Teismas vykdo teisingumą, bet yra mūsų teisė tikėti tuo teisingumu ar ne.

      Vyresnės kartos atstovai puikiai prisimena „Dviračio šou“. Kai trys šaunūs vyrukai: Arūnas Valinskas, Gintaras Ruplėnas ir Valdas Vižinis linksmino tautą. Tai buvo neplanuotas teisės studentų projektas, tapęs neplanuotai populiariu.
      Apie apie „Dviratį“, humorą, Garliavos istoriją ir Lietuvą kalbamės su Valdu Vižiniu.

      Jūsų asmenybė asocijuojasi su „Dviračio šou“. Kaip susikūrė „Dviratis“?

      Susikūrėme grupę tikrai negalvodami, kad pakliūsime į istoriją, kad pakliūsime į žmonių atmintį. Reikėjo studentiškame renginyje kažkokio tai pasirodymo. Mes, mėgstantys pakvailioti, sukūrėme nedidelį pasirodymą gal 5 minučių gal 10. Pamatėme, kad patiko, pakvietė dar į kitą studentišką renginį. Pridėjom dar porą minučių. Paskui dar kitas renginys. Dar pora minučių. Taip ir prasidėjo. Tiesiog buvom studentiško linksmo gyvenimo scenoje nešėjai. Branduoliukas visada buvo 3-4 žmonės, vienu metu išsiplėtę buvome beveik pusę grupės. Jų tarpe - šiandieniai teisėjai ir dekanai, ir docentai, advokatai. Paskui likome trise.

        

      „Dviratyje“ garsėjote savo fizine jėga. Pamenu, dalyvavote Galiūnų varžybose ir, nors ir juokais, bet konkurenciją sudarėte?

      Galiūnų varžybose ? (juokiasi). Taip mus pakvietė ten pakoncertuoti ir mes pagalvojome, kad galime prisijungti prie kokios nors rungties. Tiesiog sukelti pagyvėjimą tribūnose. Ir, man atrodo, mums pavyko (juokiasi). Šiaip aš tuo metu bėgiojau stipriai ilgas distancijas ir turėjau stiprias kojas, ir dabar jos neblogos. Tai užmetė man maišą vyrai. Svoris buvo lygiai toks pat kaip kitiems galiūnams, tikrai niekas nedėjo pakulų ir beveik lygiai ir nubėgau kartu su kitais galiūnais. Bet kai reikėjo tą maišą partempti, jau neužteko jėgų. Tada kibome į tą maišą trise ir gerokai atsilikdami partempėme tą maišą atgal (juokiasi). Tuos įvykius atsimenu ryškiai, ten buvo geras momentas. Buvau jaučiamas ypatingas tribūnų palaikymas(juokiasi).


      Gal kokį juokingą nutikimą pamenate iš „Dviračio“ laikų?

      Juokingų ne (juokiasi). Gal kiek savo koncertuojančių buitį pagyvindavome įvairiais juokeliais, bet kad kažkas ypatingai įstrigtų - nepamenu. Tiesiog gyvenome tą gyvenimą – ant ratų. Scenoje mes juokiamės, o gyvenime mes paprasti žmonės. Nors daugelis įsivaizdavo, kad ir gyvenime savo žmonoms linksmintojai esame. Iš tikrųjų, buvom elementarūs vyrai žmonoms, tėvai vaikams. Yra scena, yra vaidmuo. Apie nutikimus, visgi (juokiasi). Buvome užstrigę Vilkijoje. Per Nemuną kėlėmės keltu. Vilkija, atrodo toks gyvenvietės pavadinimas. Staiga pradėjo  kelto variklis neveikti, pradėjome sukinėtis į visas puses. Puolėme patys padėti (juokiasi). Va toks gyvenimas buvo. Žmonių dėmesys ilgai motyvavo liksi scenoje.

      Kodėl išskyrė jūsų ir „Dviračio šou“ keliai?

      Visada, kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą. Pagalvojome, kad šis žanras jau išsemtas. Prasidėjo televizija. Televizijoje išėjome į atskirus darbus. Viskas gavosi natūraliai. Ne tai kad, susipykome, apsivogėme, pradėjome į kitas žmonas žiūrėti. Šito nebuvo. Elementariai reikėjo imtis savų iniciatyvų gyvenime. Todėl mes ir išsiskyrėme.

       

      Kokius gerus Lietuvos humoristus galėtumėte išskirti ?

      Man asmeniškai labai trūksta Kazlo. Labai trūksta Šapranausko. Te neįsižeidžia visi kiti, tikrai sunku išskirti. Nebent, dar Jankevičius imponuoja. Matosi ekrane - protingas vyrukas. O visi kiti, jei duoną iš to uždirba, tegul uždirba, negaila.

      Ne paslaptis, Garliavos istorijoje jūs esate Neringos Venskienės šalininkas. Kodėl ? Juk tai nemadinga. Juk teismas pripažino, jog pedofilijos nebuvo. Juk šalininkai vadinami violetiniais ar patvoriniais?

      Šiame teisme teisybės nėra. Kaip ir visame pasaulyje. Teismai vykdo teisingumą, bet yra mūsų teisė: tikėti tuo teisingumu ar ne. Tai yra piliečių, tai yra žmonių teisė. Šioje byloje didelė visuomenės dalis, (tegul neužsigauna tie, kurie dabar skaito šias eilutes) netiki teisingumu šioje byloje. Ši byla kada nors vėl bus nagrinėjama iš naujo, kadangi jos nenumarinsi, žmonių nepriversi užmiršti. Žmonės gyvena su tuo, jie laukia. Dabar laukimo fazė, dabar žmones vienija Neringos likimas. Paskui vėl mes rasime dėl ko būti bendrystėje. Mes tikrai rasime. Kažkas vistiek iškils į viršų, ir taip tęsis dešimtmečius. Tegul negalvoja tie žmonės, kad jie savo darbą padarė. Taip, jie padarė savo darbą, sugriaudami žmonių likimus, nuslėpdami tikruosius šios bylos kaltininkus. Jie yra aukščiausiose mūsų valstybės ratuose, institucijose. Tik dabar bailiai tyli ir galvos nekelia. Aš galvoju, mes sužinosime jų pavardes, reikia tik politinės valios. Tos politinės valios, kurią žmonės anksčiau ar vėliau suformuos.

       

      Kam yra naudinga, kad Neringa Venskienė yra išvaryta, pažeminta?

      Ji neišvaryta, ji privalėjo taip pasielgti. Apie pažeminimą aš nedrįsčiau kalbėti. Ji nėra pažeminta, ji labai oriai laikosi. Ji nesislapstė, ji tiesiog turėjo pasitraukti iš Lietuvos, kur grėsė pavojus. Dabar šioje byloje atsivėrė dar vienas žaidėjas, kuris yra pats realiausias šių įvykių dalyvis - tai MG BALTIC koncernas - kuris tiesiog darė neteisėtą įtaką institucijoms. Tai viena iš tokios įtakos pasekmių galėjo būti slėpimas ir  aukštų postų saugojimas teisinėje sistemoje, kad žmonės būtų pririšti iki gyvenimo pabaigos prie koncerno. Čia yra mano nuomonė. Aš matau struktūrą, kuri galėjo tai daryti. Tai visų pirmą pinigai. Didžiuliai pinigai. Tai galėjo būti siejama su jų galimu priklausymu KGB, kaip dabar nuskamba galimi gandai. Gal jie priklausė toms struktūroms? Čia dar gali išaiškėti įvairių dalykų. Aš nenoriu, kad žmonės laikytų mane fantazuotoju, bet tokias galimybes koncernas tikrai galėjo turėti. Koncerno ribose yra didžiuliai pinigai, labai tamprūs ryšiai su dabar įslaptinta teisėsauga.

      Kuo šiuo metu užsiima Valdas Vižinis?

      Šiuo metu Valdas Vižinis rengia sodyboje dviejų partizanų, kurie žuvo miškuose, muziejų. Jų giminės istorija pas jį kabo ant sienos. Lentynose yra jų buities daiktai surinkti. Čia vyksta ekskursijos. Per du metus sodybą apsilankė per du šimtus žmonių. Tai pat būnu su kaimo žmonėmis. Užsiimu vaiko auklėjimu. Dirbu mėgstamą darbą.

       

      Ar gera gyventi Lietuvoje? O geriau gyvena emigravę?

      Aš niekada nesvarsčiau šio klausimo apie geresnį gyvenimą kažkur tai. Ir netgi geresnį gyvenimą čia, Lietuvoje. Gal todėl, kad aš vykdau savo pareigas. Emigracija niekada man nerūpėjo. Nes tai man reikštų visų ryšių su mylimais žmonėmis nutraukimą, kas man  yra visiškai neįmanoma. Nutraukimas ryšių su savo tėvyne, kas man visiškai neįmanoma. Tai yra man neįmanomas dalykas. Todėl mano mintis toje pusėje niekada nesisuko ir aš labai sunkiai suprantu tuos žmones kurie yra išvažiavę.

      Skaityti komentarus