°C
      2020 12 02 Trečiadienis

      Vienas įdomiausių XX-XXI a. futuristų dr. Jacque Fresco: jo įžvalgos, gyvenimo fragmentai ir geriausias gyvenimo darbas (I)

      Nuotrauka: VenusProject

      2018-03-17 12:00:00

      1975 metais sukurtas nuostabus projektas „Venus“- ištekliais paremta ekonomika.

      Kalbėdami apie JAV mokslininką futuristą J. Fresco tikrai netilpsime į tradicinio požiūrio rėmus, kuriais šimtus metų tenkinosi plačioji visuomenė. Žinoma, jis, kaip ir kiekvienas gyvenęs žmogus, atėjo į pasaulį paprasčiausiai gimdamas (1916.03.13 Niujorke), o paliko jį mirdamas (2017.05.18 Sebring, Florida), garbingai sulaukęs 101 metų amžiaus.

      Nebuvo nei ateivis, nei dievybė, nei apaštalas, nei super genijus, kaip kad dažnai visuomenė mėgsta klijuoti įvairias, net antgamtines etiketes protingiems, unikaliems žmonėms, pralenkiantiems tradicinį mąstymą dešimtmečiais ar net šimtmečiais. Žinoma, mano, kaip ir daugelio kitų žmonių, nuomone, jis tikrai išsiskyrė iš kitų ir turėjo daug genialumo. Kaip svarbiausius jo bruožus išskirčiau šiuos: buvo tikrai geras žmogus, suinteresuotas ne išrinktųjų dalelės, o visos žmonijos geresne ateitimi, skatinęs ją kurti patikrintų mokslo tyrimų, nustatytų dėsningumų ir faktų pagalba, o svarbiausia - atskiriant religines, politines, biurokratines ir kitas mitų, iliuzijų bei korupcijos turinčias sistemas. Iš esmės naudojant tik tai, kas išties realu, veikia, ištirta ir gerai suprasta.

      J. Fresco ir Venus projekto namų modeliai

      J. Fresco savęs nelaikė nei geradariu, nei kažkuo labai didžiu ar genialiu. Kūrybingumą ir genialumą apibrėždavo gan paprastai. Kūrybingumas, anot jo - tai gebėjimas panaudoti žinomas sistemas, jas sujungiant kartu unikaliais būdais, pridedant kelis papildomus dalykus, taip siekiant jas pagerinti arba parodyti ir panaudoti įdomesniu, nematytu būdu. Genialumas – tai gebėjimas ženkliai efektyviau mokytis iš aplinkos, greitai ir tiksliai pastebint esminę įvykių, reiškinių informaciją bei tikslingai, kūrybingai ją panaudoti, dažnai peržengiant savo laikmečio tradicines visuomenės žinias bei vertybes. Visa tai galima daryti su įvairiomis veiklos sritimis: muzika, piešimu, matematika ir t. t. 
      J. Fresco buvo: futuristas, išradėjas, architektas, dizaineris, socialinis ir techninis inžinierius-konstruktorius, psichologas, filosofas. Atrodo tiek daug ir neįmanoma. Juk ne be reikalo kai kuriuos žmones mes laikome genijais. Be to, tik ką sužinojome, kaip mokslininkas apibūdina genialumą. Jacque domėjosi daug kuo ir viską norėjo tiesiog tobulinti toliau. Nuo mažens buvo žingeidus, pieštuko nepaleidžiantis iš rankų mokinys, nuolat piešdavęs ir braižydavęs skirtingus dalykus, galvodamas apie visą pasaulį: nuo įprastų automobilių, laivų ir jų patobulinimų - iki pirminių ateities pastatų, galiausiai miestų su naujausiomis, dar nematytomis ateities technologijomis, tarnaujančiomis visai Žmonijai, ne tik JAV.
      Per savo gyvenimą sukūrė ir užpatentavo daugybę išradimų skirtingose srityse. Medicinoje: rentgeno spindulius naudojantys aparatai, operaciniai įrankiai; pramonėje: įvairūs automatizuoti gamyklų įrenginiai; moksle: vystė elektrostatines neužšalančias sistemas...; Architektūroje, statybose: braižybos įrankiai, įrenginiai; sukūrė surenkamus aliuminius namus;  išradimai mechanikoje, automechanikoje ir t. t.

       

      J. Fresco Venus projekto eskizai

      Įdomu tai, jog J. Fresco buvo savamokslis, kaip ir garsusis genijus Leonardo da Vinci (1452–1519) – italų renesanso tapytojas, architektas, poetas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas, Vakarų kultūroje geriausiai žinomas savo tapybos darbais, tokiais kaip: „Mona Liza“, „Paskutinė vakarienė“, ,,Vitruvijaus žmogus“. XX a. itin padidėjo dėmesys Leonardo da Vinci kaip išradėjui, inžinieriui, mąstytojui.

      Tiek L. da Vinci, tiek J. Fresco idėjų bei projektų realizavimą labiausiai trikdė ir apsunkino turimų išteklių stygius, o ne projektų nerealumas. Tiesiog trūko materialių ir žmogiškųjų išteklių, nes jie buvo sąžiningi, savo laikmetį aplenkę, mokslininkai, o ne turtingi paveldėtojai ar verslininkai. Suprantama, jog XX-XXI a. pagedusiame kapitalizme dažnai didžiausią finansinę paramą ir pritarimą gauna ne tik tai, kas protingiausia, gražiausia ir humaniškiausia, o tai, kas tiesiog padeda sistemai suktis toliau. Finansuojama tai, kame verslininkai numato didžiausią finansinę naudą, daugiausiai pardavimų, nepaisant to, naudinga tai žmonijai ar ne. Būtent todėl daugybė puikių idėjų ir projektų žmonijos istorijoje buvo pasmerkti myriop, nepaisant galimos didelės  naudos ir pažangos žmonijai. Tai suprato J. Fresco, tai suprantu aš, tai supranta daug kitų žmonių, bent minimaliai žinančių, kaip išties veikia kapitalizmas. Paprasčiausiai jau daugelį metų turime tiesiog liguistą, besaikį vartojimą bet kokia kaina, nesirūpinant Žemės išteklių tausojimu, aplinkos saugojimu, ekologija, žmonių sveikata, gera daiktų kokybe bei jų ilgaamžiškumu. Reklamomis skatinamas besaikis vartojimas yra žalingas. Daiktai neilgaamžiai, vos ne vienkartiniai, nes sukurti ir pagaminti planuojant jų greitą nusidėvėjimą, kad pasibaigus garantiniam laikotarpiui sugestų ar sulūžtų nepataisomai. Akivaizdu, jog tokia liguista gamybos ir vartojimo sistema nesiremia jokiu humaniškumu ar tausojimu, nors apie jį daug šnekama.

       Iš įžymių žmonių biografijų žinome, jog nemaža jų dalis tradicinėse mokyklose užsibūdavo neilgai, nes mąstydavo kitaip, užduodavo netradicinius, dažnai nepatogius, mokytojus varginančius klausimus, o kai kuriuos dalykus, kliaujantis tradiciniu požiūriu, mokydavosi ,,blogai“, arba tiesiog negalėdavo pripažinti tam tikrų „tiesų“, drąsiai išsakydavo ir gindavo savo nuomonę. Ne išimtis ir J. Fresco. Kartą mokykloje jam ir kitiems vaikams mokytojas liepė prisiekti ištikimybę JAV vėliavai ir valstybei, bet Jacque atsisakė tai padaryti ir buvo nuvestas pas mokyklos direktorių. Direktorius susidomėjo, kodėl J. Fresco nenori prisiekti ištikimybės Amerikai. Jacque atsakė, jog Amerika dėl savo didybės turėtų būti dėkinga ne tik savo gyventojams, bet ir daugeliui kitų tautų ir valstybių, kurių sąskaita tapo galinga. Ir geriau prisieks ištikimybę visai Žemės planetai, nei tik JAV, nes taip, anot Jacque, būtų sąžiningiausia. Po šio ir kitų panašių konfliktų J. Fresco, būdamas 16 metų, paliko mokyklą. 

      Taigi – priesaika ir atsakomybė visai Žemės planetai, o ne tik JAV ar kokiai kitai vienai šaliai ar tautai yra vienas iš gražiausių ir geriausių šio žmogaus pasirinkimų. Taip, mano nuomone, pasirinkti turėtų visi pasaulio mokslininkai ir eiliniai žmonės, kurie save laiko protingais ir atsakingais. Nes kitaip, anokia čia išmintis, jeigu negebama suvokti, jog visa Žemės planeta, valstybės ir tautos tėra bendras socioekonominis organizmas, susijęs tampriais ryšiais, nes dalykai, atsitikę viename krašte, daro įtaką kitiems kraštams bei juose gyvenantiems žmonėms ir atvirkščiai ir t.   

      Ir taip gan ilgai Fresco  „ištempė“ tradicinėje mokykloje, žinant jo ir tradicinės mokyklos požiūrių į daugelį dalykų skirtumus. Paprasčiausiai, iki didesnių konfliktų su mokykla, direktorius buvo suteikęs jam šiek tiek privilegijų. Viena jų - leidimas skaityti daug daugiau įdomių knygų, visiškai nesusijusių su mokyklos nustatyta mokymo programa, tokių kaip: sociologija, psichologija, ekonomika, mechanika...  Taip pat leido programinius dalykus mokytis savais būdais, ne tik tradiciškai. Dėl smalsumo ir įdomių J. Fresco brėžinių direktorius jam net pasiūlė susipažinti su garsiu išradėju Bucky Fuller.

      Per savo ilgą ir turiningą gyvenimą unikalusis Jacque Fresco apskritai bendravo su daug įdomių žmonių, mokslininkų, tokių kaip:


      BuckyFuller (1895-1983) – amerikiečių inžinierius, architektas, projektuotojas, futuristas, rašytojas, išradėjas, geriausiai žinomas kaip unikalaus geodezinio kupolo struktūros kūrėjas;

       

      Albert Einstein (1879–1955) - vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją, nemažai nuveikęs kvantinės mechanikos, statistinės mechanikos ir kosmologijos srityse, 1921 metais gavęs Nobelio premiją fizikos srityje už fotoelektrinio efekto išaiškinimą ir kt.

       

      Jeffrey Alan Hoffman, Ph.D. (gimęs 1944.11.0 2 d.) JAV buvęs NASA astronautas.  Šiuo metu aeronautikos ir astronautikos profesorius. Hoffman atliko penkis skrydžius kaip astronautas. Įskaitant pirmąją misiją atstatyti Hablo kosminį teleskopą 1993 m. ir t.t.


      Roxanne Meadows,  ilgametė J. Fresco bendradarbė kartu dalyvavusi Venus projekto kūrime.  R. Meadows lankė Moore meno ir dizaino koledžą. Vėliau Maryland meno institute įgijo dailės bakalauro laipsnį. Ji tapo profesionalia portretus tapančia menininke, kuri naudoja daugybę įvairių priemonių. Po to 4 metus studijavo dizainą, techninę ir architektūrinę apdailą bei modelių kūrimą pagal Jacque‘ą Fresco. Šiandien Meadows gerai žinoma pasiekimais mokslinėje, techninėje, medicininėje ir architektūrinėje iliustracijoje bei modelio formavime. Ji dėstė techninius ir vaizduojamus menus Sebring ir Lake Placid meno centre bei dirbo „Ken Sneeden ir Associates“ firmoje animatore. Siekdama kitų interesų, ji taip pat tapo licencijuota privačia pilote.

      Ir daug kitų įdomių mokslo ir pan. žmonių.

      Sunkius išgyvenimus J. Fresco sukėlė didžioji 1929-1939 metų JAV ekonominė depresija, paskatinusi giliai susimąstyti dėl aplinkoje plintančio skurdo, bado ir su juo susijusių ligų, kai tuo tarpu šalia vyko karai, klestėjo korupcija ir bejausmis valdžios abejingumas žmonių problemoms. Ištekliai juk niekur nedingo, gamyklos taip pat, o žmonės vargsta, nes paprasčiausiai neturi pakankamai pinigų, kad galėtų nusipirkti maisto ir kitų prekių. Tiesiog neturi sumautų popierėlių badui ir kančioms išvengti. Kodėl viskas tik dalelės rankose? Galbūt pinigais ir vartojimo skatinimu paremta sistema yra klaidinga ir tikrai pasenusi, jei finansinis elitas sau suteikė teisę turėti viską, kai dauguma badauja tik dėl primetamos išrinktųjų valios ir pinigų neturėjimo. O gal net pati sistema kalta dėl daugelio žmonijos problemų ir palaipsniui vedą ją į susinaikinimą?  Kuo daugiau J. Fresco gilinosi į ekonominius-socialinius mechanizmus, tuo geriau suprato ir galutinai įsitikino, kad pati monetarinė, kapitalistinė ekonomika yra pagrindinis įvairiausių žmonijos problemų generatorius, nes veikia pagal klaidingus dėsnius, labai atitolusius nuo tikrų gamtos dėsnių, galinčių  užtikrinti žmonijos gerovę. Kitaip tariant, kapitalizmo veikimo principai labiausiai naudingi tik suinteresuotai žmonių grupei, kuri sistemos dėka įgauna absoliučią valdžią kitų žmonių išnaudojimui. Tokioje sistemoje jau seniai neįmanoma patenkinti visos visuomenės esminių poreikių, o jų netenkinant neišvengiamai kyla konfliktai, susipriešinimai, daug kitų problemų.  

      Kaip jau minėjau, J. Fresco buvo ne  tik geras technikas, inžinierius, bet ir filosofas, psichologas. Jis giliai domėjosi gyvūnų bei žmonių elgesiu, atliko daug tyrimų su gyvūnais, padėjusių pagrindą vėlesniems mokslininkų tyrinėjimams. Vėliau tobulino ir taikė visiškai unikalius metodus, siekdamas blogą žmonių elgesį pakeisti į gerą. Mokslininkas kurį laiką intensyviai dirbo socialiniame centre ir padėjo narkomanams, alkoholikams, sunkiems paaugliams ir panašiai. J. Fresco pavyko pasiekti puikių rezultatų visais skirtingais atvejais ir daugumą likimo nuskriaustų ir visuomenės nurašytų žmonių prikelti visiškai naujam, daug geresniam gyvenimui. Dalis laikytų asocialiais, sunkaus charakterio paauglių J. Fresco ugdymo dėka tapo gerais inžinieriais ir kitų sričių specialistais. Mokslininkas įrodė, jog šalinant asocialaus žmogaus elgesio priežastis, neišvengiamai teigiamai kinta auklėtinių elgesys. J. Fresco dirbo ir jam pavyko, nepaisant skeptiškai nusiteikusių tradicinių socialinių darbuotojų, kurie tuos nelaimingus žmones buvo nurašę, kaip vėliau paaiškėjo, tik dėl savo ribotų įsitikinimų. Tačiau kol J. Fresco padėdavo keliems žmonėms, pasenusi socioekonominė sistema sugadindavo ir pateikdavo papildomai šimtus. Taip mokslininkas suprato, jog tikrai nespės kovoti su sistema, net jei dirbs ne vienas. Todėl galiausiai priėjo išvadą, kad daug efektyviau būtų pertvarkyti visą sistemą iš pamatų, vietoj jos sukuriant daug labiau gamtos dėsniais ir mokslu besiremiančią santvarką. Minėtoje santvarkoje, anot mokslininko, būtų panaikintos priežastys, sukeliančios blogą žmonių elgesį, ligas, nepriteklių, išteklių švaistymą, kvailumą ir t. t., pakeičiant jas tomis, kurios sudarytų sąlygas išugdyti žymiai protingesnį, atsakingesnį, laimingesnį žmogų, leistų kurti saugią ir turtingą visuomenę tiek vertybėmis tiek materialiais ištekliais. Tai tiesiog mokslinis, deterministinis mąstymas, teigiantis, jog niekas gamtoje nevyksta be reikalo, nes viskas yra glaudžiai susiję, tai yra, keičiant vienus dalykus, neišvengiamai kinta su jais susiję. Būtent taip prasidėjo gilios, ilgametės J. Fresco paieškos, moksliniai bandymai, tyrimai ir 1975 metais sukurtas nuostabus projektas „Venus“- ištekliais paremta ekonomika. Anot mokslininko, tai - gražus, modernus, gerai su gamta derantis pasaulis visai žmonijai be pinigų, smurto, karo, ligų, nepritekliaus, švaistymo ir kitų kvailysčių, kurių iki šiol pilna žmonijos istorija. Tai pasaulis, kuriame svarbus kiekvienas, nes visi turi teisę būti laimingais, sveikais, viskuo aprūpintais, o tokios teisės pažeidimas laikomas nepriimtinu, netgi nusikalstamu.

       

      J. Fresco prie savo namų

      Galiausiai pamąstykime. Juk žmonės yra gyvi ne pinigų, o gamtos resursų dėka. Nevagia, nesmurtauja ir būna draugiškiausi tik tada, kai turi svarbiausių išteklių pakankamai, jaučiasi saugūs dabartyje ir dėl ateities, nepaisant pinigų. Pinigai tėra popierius arba elektroniniai skaičiai, kurių nei valgysi, nei iš jų namus statysi. Tai tik kapitalizmo priemonė, kurios pagalba vyksta mainai šiuolaikinėje korumpuotoje ekonomikoje. Pinigų dėka galima daryti ir gerų darbų, įgyti išteklių, padėti kitiems, užsiimti sąžiningu verslu..., tačiau labai lengva ir manipuliuoti žmonija, naudojantis centriniais bankais, neteisėtu jų masės didinimu iš oro, įskolinimais, palūkanomis ir t. t. Pinigai yra ir viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios pats kapitalizmas tapo korumpuotu, o žmogus tik dar labiau sugedusiu. Šiandien be pinigų neišsiverčiame, nes sistema yra tokia, kokia yra, o pinigai vis dar mainų priemonė. Turint proto, atsakomybės ir sąžinės galima juos naudoti atsakingai ir daugiau svarbiems, geriems darbams. Tik tokia reali ir lengviausiai pasiekiama išeitis kol kas yra čia ir dabar. Todėl reikia bent tai išnaudoti, kol neturime geriau. Tačiau ateitis neišvengiamai ateis. Ir tik nuo plačiosios pasaulio visuomenės dabartinių pokyčių bei pasirinkimų priklausys, kokį turėsime rytojų, kokioje sistemoje gyvensime ir ar pavyks kada nors persverti galios svertą į plačiosios protingėjančios žmonijos interesus. Taigi, tik laikui einant sužinosime: ar vėl pasirinksime vėžiu sergančią, krūvas problemų kuriančią, viską švaistančią, labiausiai tik elitui naudingą, nepagydomą santvarką, ar pagaliau kažką daug protingesnio? Siekdamas, kad visuomenė žinotų ir suprastų kuo daugiau ir, kad ateityje šis puikus projektas taptų daug labiau įmanomas įgyvendinti, kviečiu prisidėti prie šios informacijos sklaidos kitiems, dar su ja nesusipažinusiems. Tai bus tikrai puiki pradžia.

      Išsamiau apie ,,Venus‘‘ projektą, žmonių elgesį, kapitalizmo pasekmes žmonijai papasakosiu kituose minfo.lt straipsniuose. 

      Daugiau informacijos apie patį Jacque Fresco bei ,,Venus‘‘ projektą galite sužinoti oficialiame „Venus“ projekto puslapyje: https://www.thevenusproject.com/ , taip pat ,,Venus‘‘ projekto interesantų puslapiuose, kanaluose Lietuvoje, kuriuose yra daug projekto filmų, citatų bei kitos įdomios dokumentikos, profesionaliai išverstos į lietuvių kalbą:

      https://www.youtube.com/watch?v=UaValKSD5Kg&t=847s ;

      https://www.youtube.com/watch?v=EG2V9deHGPw ;

      http://amniamnyz.weebly.com/paskaitos-ir-filmai.html .

      Skaityti komentarus