Pasaulyje žinomas Z. Holcerio permakultūros (savaime atsikartojančios gamtinės žemdirbystės) pradininkas pats Z. Holceris, kurio žinių bagažas šioje srityje kauptas apie penkiasdešimt metų, sako: „Hibridinės veislės visiškai netinkamos permakultūrai.“ Ir toliau dėsto: „Dėl selekcijos veislės-hibridai didžiąja dalimi prarado reprodukcijos gebėjimus. Jos negeba paveldėjimo būdu perduoti savo veislės savybių. Todėl jas nuolat reikia pirkti, didžiųjų firmų, užsiimančių sėklų gamyba, džiaugsmui. (...) Ir, nors jos duoda didelį derlių, yra labiau linkę sirgti, būtent dėl to, kad nėra adaptuotos prie vietinių sąlygų. Dėl šios priežasties, o taip pat dėl auginimo monokultūroje dideliais kiekiais, atsiranda atskiros formos gyvių ir, kaip rezultatas,  chemikalų naudojimas dideliuose plotuose.“  

Vadinasi, paprastais žodžiais tariant, patiems užsiauginus sėklą, jeigu tai pavyktų, veislė imtų išsigimti – kisti, prarasdama veislės savybes. Tai būdinga hibridinėms veislėms, tačiau dažnai šis žinojimas siejamas ir su senosiomis veislėmis, o šiuo atveju situacija yra visiškai priešinga. Turėdamos visą genetinę informaciją bei puikiai gebėdamos perduoti savo veislines savybes, senosios augalų veislės tinkamai jas auginant geba pačios save patobulinti, subrandindamos sėklas, iš kurių išaugs jau stipresni ir atsparesni augalai. 

Minėtasis veislių polinkis ligoms, neatsparumas aplinkos sąlygoms stipriai veikia šių augalų auginimo sąlygas ir netgi pasirenkamas priemones tame. Joms reikia skirti daug savo laiko ir dėmesio, o priežiūrai naudoti chemines medžiagas, kas prieštarauja šiuo metu vis populiarėjančiai gamtinei žemdirbystei, paremtai darnios sąveikos su gamta principu, natūraliu bei švariu produktų auginimu. Juk dažnas mūsų norime maitintis švariais, o tai reiškia - sveikesniais produktais. Tad čia iškyla klausimas, o kiek švari pati hibridinė sėkla? 

Štai nusipirkus sėklas, iš pakelio jas imti ir sėti rekomenduojama su pirštinėmis, nes sėklos būna įmirkytos ar padengtos įvairiomis cheminėmis medžiagomis. O juk švari, sveika mityba, taipogi ir aplinkos, kurioje gyvename, švara prasideda jau nuo šios mažutės sėklytės. 

Manau, čia paminėtinos ir tokios detalės, jog tam, kad gauti naujas veisles, didesniuose ūkiuose dažnai apdulkinimui naudojami hormonai, kas tikrai neprisideda prie sėklos švaros. 

Tačiau dar grįžkime prie auginimo. Pasak prof. A. Svirskio, ilgus metus besidarbavusio augalų selekcijos ir sėklininkystės, netradicinių augalų rūšių ir ekologinės žemdirbystės srityse, kadangi aptariamųjų veislių medžiagų apykaita yra greita, tad auginant jas be cheminės apsaugos ir trąšų dažniausiai rezultatai būna labai prasti. Taigi, ši nuomonė dar kartą patvirtina, kad toks veislių poreikis daro įtaką ir jas auginančių žmonių pasirinkimui, kai norima gauti gerus rezultatus – didelį derlių, tačiau kokia kaina? Kiek susimąstoma apie gaunamo produkto kokybę ir jo įtaką žmogaus organizmui? 

Kaip pavyzdys, trumpai Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika Lt“ prezidentės Rasos Čirienės nupasakotas kviečių auginimo procesas: „Kviečiai, auginami Lietuvoje, 95% papildomai purškiami glifosatais, t. y. Raundapu (angl. Roundup). Purškiami naikinant žoles dar jiems augant ir prieš derliaus nuėmimą – brendimui skatinti, gal kokius tris kartus. O glifosatas – tai kancerogenas, sukeliantis vėžinius susirgimus, stipriai veikiantis žmonių reprodukcinius gebėjimus. Jeigu mes kalbame apie veisles, kurios negali daugintis, mes valgome maistą, kuris neleidžia mums daugintis.“ O ar tik tai? 

Išvedamos vis naujos veislės, tačiau ar iš tiesų jos esti tinkamesnės žmonių mitybai? 

Štai, kad ir išvestos kviečių veislės su padidintu glitimo kiekiu: „Iš kviečių yra kepama duona, t.y. baltas batonas. Žmogaus organizmas tokio glitimo kiekio suvirškinti negali. Kurį laiką virškinę, mes tiesiog „prisipildome“. Taip sutrinka tiek virškinimo, tiek tuštinimosi procesai ir viso to rezultatas - tokios ligos, kaip alergija ir celiakija. Šie žmonės nebegali valgyti nei duonos, nei makaronų, jie yra labai ligoti“, – dalijasi žiniomis Rasa Čirienė. „Tokiu atveju, šių žmonių vaikai jau gimsta su įgimta alergija glitimui“, – priduria ji. 

Tačiau dėl tokių dalykų, matyt, susigriebiama per vėlai. 

Be hibridinių, kas daugeliui turbūt ne naujiena, yra ir kitos veislės – tai genetiškai modifikuoti organizmai. Toks organizmas turi skirtingos rūšies geną, kaip pavyzdys, pomidorai su žuvies genu. 

„Dar didesnį susirūpinimą kelia genetiškai pakeistos sėklos! Mano požiūriu - tai nusikaltimas Gamtos atžvilgiu – kištis į gyvo organizmo genetinę bazę. (...) Genų inžinerijos pasekmės bei poveikis tiek augalininkystėje, tiek gyvulininkystėje toli gražu nenumatytas, sulaikyti ir reguliuoti juos bus beveik neįmanoma. Dėl specializacijos bei modernizacijos mes didžiąja dalimi praradome buvusią veislių įvairovę, o su jomis ir didžiąją dalį resursų žemės ūkyje ir sodininkystėje“, – dėsto savo mintis apie genetiškai modifikuotus organizmus Z. Holceris. 

Kalbant apie situaciją Lietuvoje, daržininkystės augalų srityje, pasak Rasos Karklelienės, Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus vedėjos, Lietuvoje tuo neužsiimama, tačiau, kad GMO ateina į rinką, 100% taip. Nors ir yra įstatymas, jog genetiškai modifikuotų organizmų naudoti nevalia, bet žmonės juos įveža. 

Lietuvoje daržovių veislių selekcija dar labiau orientuota į sveiką mitybą, veislės atsparumą. Vykdoma ir ekologinė sėklininkystė. Čia nenaudojami hormonai, o trąšos pasirenkamos tik ekologiškos. Būtų smagu tokį lobį tarp visų pakuočių atrasti. Deja, Lietuvoje ekologinę sėklininkystę vykdžiusio Sodininkystės ir daržininkystės instituto planais ši veikla, panašu, nebus toliau tęsiama, kadangi darbas išties sunkus, reikalavimų labai daug, o iš valstybės jokių dotacijų nesulaukiama. 

Tad ar rinksimės kiekybę, juk naujai kuriamos veislės orientuojamos į tai, ar bus svarbiau kokybė ir atsisuksime atgal į dar turimą, nors ir negausiai išsaugotą, protėvių palikimą – išskirtinių skonio savybių bei didesniu maistingų medžiagų kiekiu pasižyminčias, senąsias veisles? Išties viskas priklauso nuo mūsų pačių poreikių ir sprendimo. Turint žinias, jau galima sąmoningai rinktis, o juk svarbiausia, kad šią galimybę mes dar turime.