Nepripažįstama liga

Sudaužyta širdis gali būti rimta liga, sako psichologai. Skirtumas tik toks, kad kitas, pripažįstamas ligas mums diagnozuoja ir paskiria gydymą. Tačiau kokia terapija skiriama sudaužytos širdies gydymui?

Susirasi ką nors kitą, pamiršk, geriausiu atveju patariame. Juk nelaikome sudaužytos širdies rimta liga, tiesa? O veltui. 

Mokslininkai nustatė, kad mūsų intelektualiniai, logikos ir analizavimo sugebėjimai, esant sudaužytos širdies sindromui gerokai sumenkėja. Nusilpsta imuninė sistema, o netgi 40 procentų žmonių suserga klinikiniu būdu nustatoma depresija.

Jausdamiesi vieniši ir apimti moralinio skausmo, mes nesugebame efektyviai funkcionuoti visuomenėje. Dėl to nukenčia darbas, bendravimas su kitais žmonėmis. Blogiausia, kad patys dažnai jaučiamės kalti, ir dėl to, kad mus paliko ir dėl to, kad tiek laiko negalime atsigauti. Kartu su partneriu dažnai prarandame ir laisvalaikį, nes tai, ką darėme kartu nebegalime ir nebenorime daryti vieni. Tai yra rimtas psichologinis sužeidimas, sako psichologai.  

Sudaužytos širdies gydymas

Žmonės, kurie yra patyrę ir išgyvenę sudaužytos širdies sindromą pasakys – jo atsikratyti yra ne taip lengva, o galbūt kai kam ir neįmanoma per visą gyvenimą. Tai dar daugiau nei chroniška liga, nes ji nediagnozuojama, negydoma ir dažnai niekada nepraeina. 

Gydyti sudaužytą širdį sunku ir dėl to, kad atstatomieji mechanizmai, kurie paprastai padeda žmonėms pasveikti nuo kitų kūno ar dvasios ligų, neveikia sudaužytos širdies atveju. Kodėl?

Psichologas Guy Winch, 20 metų dirbęs su žmonėmis, kurių širdis buvo sudaužyta, sako, kad taip yra todėl, jog gydant sudaužytą širdį lygiai taip pat, kaip ir gydant priklausomybes, mes negalime kliautis tuo, ką mums sako mūsų protas. Kitaip tariant, protas mus veda neteisingu keliu. Jei mes sutinkame juo eiti, sergame sudaužytos širdies sindromu mėnesius, metus ir netgi visą gyvenimą. 

Neklauskite: kodėl?

Beveik visi žmonės, išgyvenę santykių pasibaigimą, likę su sudaužyta širdimi, nori gauti atsakymą į klausimą: kodėl? 

Protas jiems sako, kad sužinoję atsakymą į šį klausimą, jie galės išgyti ir judėti toliau. Tačiau tai yra ne tiesa. 

Realybėje mūsų protas nepriima atsakymo, kurį gauna. Jis ieško kitų, sau naudingų paaiškinimų. Tarkime, jei mums sako: aš tave palieku, nes tavęs nemyliu, mes imame galvoti, kad jis (ar ji) turi kitą. Arba knistis jo vaikystėje, praeityje, ieškoti ten sąmokslo teorijų ir įsivaizduojamų siūlo galų. Taip galime praleisti valandų valandas permąstydami kiekvieną jo (ar jos) žodį, prisimindami mimikas, judesius ir ieškodami priežasties, kurią mes ir taip jau žinome, tačiau nenorime priimti. 

Taip yra todėl, kad širdies sudaužymas sukelia tokį didžiulį emocinį skausmą, jog mūsų protas sako, jog šio skausmo priežastis taip pat turi būti milžiniška, neeilinė, dramatiška.  

Meilė –  tai narkotikas

Smegenų tyrimai parodė, kad romantiška meilė aktyvuoja tuos pačius smegenų centrus, kurie yra aktyvuojami naudojant narkotikus, tokius kaip heroiną ar kokainą. Kai mes nebegauname savo kokaino dozės, nes mūsų meilė yra nutraukiama, mes jaučiamės lygiai taip pat, kaip jaustųsi narkomanas, negavęs savo dozės. Ir tada mūsų paslaugiosios smegenys, norėdamos mums sumažinti skausmą, pasiūlo mums metadono – sukuria vaizdinius, kuriuose yra mūsų mylimas žmogus. Kitaip tariant, mes apie jį nuolat galvojame. 

Mūsų protas mums meluoja. Štai kodėl sudaužytą širdį yra taip sunku išgydyti. Narkomanai bent jau žino, kad jie yra priklausomi. Įsimylėjęs žmogus, galvodamas apie savo mylimąjį, kuris jį paliko – net nenutuokia, kad šios mintys yra jo narkotikas. 

Tačiau dabar jūs tai žinote. Ir negalite ignoruoti savo sudaužytos širdies. Jūs dabar jau žinote, kad kiekviena mintis apie tą žmogų, kiekviena žinutė, kiekviena sekundė jo feisbuko profilyje, kiekviena jo paieška internete maitina jūsų priklausomybę, didina jūsų emocinį skausmą ir komplikuoja jūsų pasveikimą. Akimirkai galbūt pasijaučiate geriau, tačiau iš tikrųjų jūs tampate tik dar labiau priklausomas.

Ginklai mūšyje dėl pasveikimo: noras ir valia

Pasveikimas nuo sudaužytos širdies yra ne procesas. Tai mūšis. Pagrindiniai šio mūšio ginklai yra noras ir valia. Noras pasveikti nuo priklausomybės ir valia nenusileisti savo protui. 

Paaiškinimas, kuris padėtų jums išgyti, dėl ko vienas ar kitas žmogus sudaužė jūsų širdį, neegzistuoja. Todėl nustokite jo ieškoti. Joks proto darbas negali panaikinti emocinio skausmo. Vienintelis būdas išgyti nuo sudaužytos širdies – priimti paaiškinimą, kurį turite ir uždaryti šį klausimą amžiams. 

Jūs turite norėti paleisti. Turi norėti priimti tai, kaip yra  –  viskas baigta. Kitaip jūsų protas dirbs savo darbą, jis maitins jūsų priklausomybę sukeldamas jums viltį. 

Viltis yra nuodas

Viltis yra didžiausias nuodas norint pagydyti savo sudaužytą širdį. Jei tik leisite protui veikti, jis įlies tik truputį vilties, ir jūs net nepajusite, kaip elgiatės visai priešingai, nei turėtumėte elgtis norėdami išgyti. 

Jūsų protas bandys jums įteigti, kad buvęs mylimasis yra tobulas, tačiau jis toks tikrai nėra. Jūsų protas bandys jums įteigti, kad vilties būti kartu dar yra. Tačiau tai netiesa. Jūsų protas bandys jums išrinkti atminties paveiksliukus ir įrodyti, kad jūsų santykiai buvo tobuli. Tačiau ir tai ne tiesa. Jei jau prisimenate savo buvusį partnerį, prisiminkite kas buvo tarp jūsų blogo, o ne idealizuokite, pataria psichologas Guy Winch. Tai padės jums pasveikti. 

O jei sutiksite žmogų, kuris serga sudaužytos širdies sindromu, būkite jam pakantūs. Pagarba, parama ir palaikymas yra labai svarbūs gyjant. Jei toks žmogus esate jūs pats – neužsidarykite. Ištrinkite viską, ką darydavote kartu su savo ex ir kurkite naują savo gyvenimą. Jums tikrai pavyks!