°C
      2024 03 29 Penktadienis

      3D projekcija - jau ne mokslinė fantastika

      Nuotrauka: Brigham Young University

      Autorius: Deimina Rusevičiūtė
      2018-03-19 13:00:00

      Paprastai tariant, mes įkaliname celiuliozės dalelytę lazeryje, o patį lazerį judiname erdvėje taip, jog susidaro paveiksliukas

      Ar esate matę hologramą? Jeigu atsakėte teigiamai, tikriausiai žinote, jog į hologramą reikia žiūrėti iš tam tikro kampo. Nors paveikslėlis atrodo 3D, realiai matoma yra tik viena pusė. Tačiau mokslinės fantastikos filmuose rodomas hologramas galima apžiūrėti iš visų pusių, padaryti pjūvį ir pažvelgti į projektuojamo daikto vidų. Filmo "Geležinis žmogus" herojus Tonis Starkas gali lengvai perbraukti ranka per savo kostiumo holografinę projekciją. Tačiau mokslininkas Daniel Smalley žiūrėdamas šią sceną suprato – tai negali būti holograma, nes ranka blokuotų šviesos šaltinį. Todėl Bringhamo Youngo universiteto (BYU) fizikas pradėjo ieškoti būdų, kaip apeiti šią problemą.

      Daniel Smalley pavyko sukurti princesės Lėjos 3D projekciją, kurią galima apžiūrėti iš visų pusių. Tačiau jis to nevadina holograma. „Yra vienas dalykas, kurio holograma niekada negalėtų padaryti – suteikti galimybę apžiūrėti objektą iš bet kurios padėties. Princesės Lėjos demonstraciją galima matyti iš visų kampų, nes tai nėra holograma" jis teigė interviu „Nature News". Tikra holograma, kuri egzistuoja šiandien, yra vaizdo projekcija einanti tam tikru kampu iš savo šaltinio. Paveikslėlis tampa iškreiptas arba visai nematomas, kai stengiamės jį apžiūrėti iš visų pusių.

      D. Smalley su savo kolegomis sukūrė technologiją, kurią pavadino tūriniu ekranu. Jame viena augalinės skaidulos dalelytė, vadinama celiulioze, yra įkalinama ir tolygiai kaitinama, naudojant žmogaus akiai nematomus lazerių spindulius. Tam, jog dalelytė judanti ekrane taptų matoma mums, kitas lazerių komplektas ją apšviečia.

      Erick Nygaard BYU spaudai aiškino: „Paprastai tariant, mes įkaliname celiuliozės dalelytę lazeryje, o patį lazerį judiname erdvėje taip, jog susidaro paveiksliukas".

      Deja, kol kas naudojantis šia technologija galima kurti tik ganėtinai mažas projekcijas. Kadangi žmogaus regos galimybės yra ribotos, mes galime atskirti individualius objektus, kurie juda mažiau nei 10 kadrų  per sekundę greičiu. Jeigu vaizdas keičiasi dažniau - tai interpretuojama kaip lygi, judanti linija ir sukuriamas efektas, jog matome ne atskiras nuotraukas, o tolygų veiksmą. Tuo pasinaudoję D. Smalley kolegos sėkmingai pademonstravo statinį drugelio kontūrą bei judantį spiralinį piešinėlį. Didesni vaizdai kol kas gali būti vaizduojami tik tuo atveju, jeigu juda labai lėtai, arba nejuda iš viso.

      Nors ši technologija yra sukurta naudojantis ankstesnėmis, panašiomis 3D projekcijų sistemomis, ji vis dar yra ankstyvoje kūrimo stadijoje. Pavyzdžiui, norint sukurti realesnius vaizdus, reikia išsiaiškinti būdą, kaip priversti daleles judėti dar greičiau. „Jeigu mes per ateinančius keturis metus pasistūmėsime į priekį tiek pat, kiek sugebėjome praėjusiais, manau, jog sugebėsime sukurti priimtino dydžio projekciją"  teigė D. Smalley, šnekėdamas su „Nature" atstovais.

      3D projekcijų panaudojimas ateityje

      Holografinės ir kitos technologijos, naudojamos sukurti 3D projekcijas yra naujos, todėl ir jų pritaikymas nėra plačiai naudojamas ir patogus. Tačiau joms ištobulėjus bei nukritus kainai, tapus labiau prieinamesnėms, jos gali būti plačiai naudojamos pramogų pasaulyje, ypač - kompiuteriniuose žaidimuose. Jau dabar bandoma kompiuterinius žaidimus padaryti realistiškesniais, apčiuopiamesniais. Sukurti papildytos realybės prietaisai – VR akiniai ar „Virtuix Omni" virtualios realybės sistema jau dabar stengiasi tai realizuoti. Taip pat šios technologijos gali būti naudojamos apmokyti kariams,  pasitelkiant 3D technologijas simuliuoti kovos scenas.

      D. Smalley teigia: „Mūsų kuriamos technologijos pagalba mokslinės fantastikos filmai taps realybe". 

      Skaityti komentarus