A.Tapinas palaikė, kad taip S.Skvernelis jį kaltina perversmo organizavimu. Tačiau būtų vargo tai įrodyti teisme: niekur nebuvo pasakyta, kad A.Tapinas rengia neteisėtą valdžios pakeitimą. Jeigu A.Tapinas ragino valdžią pakeisti teisėtais būdais, tuomet pagrindo tokiam pasisakymui iš tiesų būta: A.Tapinas rengė ar prisidėjo prie bent dviejų visuomeninių akcijų, kurios reikalavo keisti valdžią: „Mes kaltinam!“, susijusią su Seimo nesugebėjimu nubalsuoti už M.Basčio atstatydinimą, ir profsąjungų protestas, kurį, jeigu A.Tapinas iš pradžių ir neorganizavo, tai netrukus visa kaip kurstė. O jeigu dar pridėsime, kad surengė akciją „Laisvę rokenroliui“, kuria siekta diskredituoti valstiečių ir žaliųjų pastangas riboti girtavimą, tai A.Tapinas pasirodys kaip etatinis valdžios vertikas. 

Menkai abejoju, kad šis A.Tapino atsipra-šou atsigręš prieš jį patį. Labai greitai jis nebenorės šių kaltinimų net prisiminti. Tai, ką praleido ši ir kitos populiarios žurnalistinės figūros, tai kad pastaruoju metu visuomenė kritiškai pradėjo vertinti ne tik politikų, bet ir jų, viešosios nuomonės formuotojų, veiklą. Žurnalistiniai standartai vis labiau smunka, jie reguliariai imasi dergimo kampanijų prieš vienus ar kitus taikinius. Šiais taikiniais paprastai pasirenkami žmonės su sąžine, nesutinkantys susitaikyti su atvira neteisybe.

Pavyzdžiui, prisiminkime, kaip A.Tapinas suorganizavo susidorojimo su Telšių mokytoja vajų. 2017 m. balandžio mėnesį šis veikėjas pūtė pasibaisėjimą Telšių mokytoja Loreta Raudyte. Mokytoja pamokoje pateikė skandalingų faktų apie tai, kad gėjai labiau nei kiti linkę į kanibalizmą ir tapti serijiniais žudikais. Niekas nesiaiškino ar mokytoja turėjo duomenų šiems teiginiams pagrįsti; kilo isterija, kad mokytoja neva žemina homoseksualius asmenis ir negali toliau dirbti mokykloje. Vėliau paaiškėjo, kad mokytoja turėjo duomenų pagrįsti tokius teiginius. Kadangi kilo dar didesnis priešpriešinis vajus, mokytojos smerkėjai buvo nutildyti. Tuo skandalas ir baigėsi.

Taigi kai dabar A.Tapinas graudenasi, kad jis tik vargšas žurnalistas, kurio vardą trypia galingas premjeras, reikia prisiminti, ką pats Tapinas išdarinėja su kitų žmonių reputacija. Čia jam galima priminti N.Venckienę, P.Gražulį, R.Janutienę ir dar keletą kitų asmenų, kurie trukdo leftistams įsigalėti ir todėl tokie kaip A.Tapinas juos nužmogina visuomenės akyse. Čia jam galima priminti ir tai, kad neseniai jis „Minfo“ išvadino „rėksnių choru“: „Kaip ir buvo galima tikėtis alaus bokalai ant Mėmelio stoties stalų per kandidatų į prezidentus debatus užtrigerino žaliosios spalvos gerbėjus nevaikiškai, kurie čia iš karto įžvelgė siaubingas provokacijas. Kaip įprastai būna į bendrą rėksnių chorą susijungė provalstietiški portalai tokie kaip minfo, keistasis Maksimalietis, remiantis Janutienės laidas...“

„Minfo“ atkreipė dėmesį į tai, jog A.Tapinas savo laidoje surengė kai ką tokio, kas iš pažiūros primena išgertuves: pasikvietė kandidatus į prezidentus I.Šimonytę, G.Nausėdą, apstatė juos alaus bokalais, kad jų diskusija vizualiai ėmė panašėti į alkašų postringavimus alaus bare. 

Kai jo režisūra akivaizdžiai pakenkė kandidatams į prezidentus, kai reikėjo save traukti iš tokios padėties, mūsų herojus daro propagandinius viražus: kritiką dėl tokio laidos formato išvadina „rėksnių choru“, veidmainiškai baisisi, kad šie čia įžvelgė „siaubingas provokacijas“, o portalo vadovą M.Gabrilavičių, kad jums nekiltų noras jo klausyti, pozicionavo kaip „keistąjį Maksimalietį, remiantį Janutienės laidas.“

Tokia retorika skirta programuoti skaitytojus, kad tokių asmenų klausyti visai nereikia, nes jie visiški bepročiai ir socialiai nejauku juo laikyti už žmones.

Žinoma, viskas yra tiksliai atvirkščiai: kai tik išgirstame tokią influencerių retoriką, galime būti tikri, kad jie susidūrė su varžovu, kurio garbinguose debatuose neįveiktų, todėl telieka imtis degimo taktikos. Todėl priimkime tai kaip užuominą, kad žmogus, kurį taip siekia sudergti mūsų akyse, sako ką tai nepaprastai svarbaus ir kad veikiausiai jo žinia nejuokais grasina ideologiniam elito naratyvui.

Andraus Tapino tėtis Laimonas Tapinas dirbo sovietinėje propagandoje ir, sprendžiant iš sklandžios karjeros, okupacinė valdžia juo visiškai pasitikėjo. Tiesa, vėliau Tapinas vyresnysis perėjo į „Sąjūdžio“ gretas ir taip nuo sovietinio kolaboranto gėdos atsiplovė. Jo sūnelis dabar vaizduoja be krašto įtakingą visuomeninę figūrą, kurio nuomonė - pati svarbiausia šalyje.

Netgi kai A.Tapinas graudenasi, kad siekiamu atsiprašymu jis neva tik gina savo pamintą garbę, menkai abejoju, kad tai dar vienas politinis žingsnis siekiant nuversti S.Skvernelio vyriausybę. Ši dabar, kaip tai patvirtinta nutekėjusiame konservatorių plane, piešiama kaip socialiai nejautri ir siekianti panaikinti demokratiją. 

Kas mane verčia taip manyti? Kiek seku A.Tapino veiklą, jis man visai neatrodo iš tų, kurie apsiverktų dėl kokio nors nepatikusio komentaro. Juo labiau neįtikėtina, kad imtųsi aiškintis dėl mėnesio senumo pasisakymo (į gruodžio 6 d. kalbas sureagavo sausio 3 d.) Tačiau jau seniai A.Tapinas verčiasi per galvą, kad nuverstų valstiečių ir žaliųjų valdžią. Jis artimas prezidentei žmogus, o šios nemeilė S.Skverneliui ir valstiečiams puikiai žinoma iš nutekėjusių susirašinėjimų su E.Masiuliu.

Jeigu taip, tuomet šis atsipra-šou skirtas toliau plauti Lietuvos žmonėms smegenis, kad ši valdžia neva beviltiška ir kad išsigelbėjimas tik vienas – kuo greičiau grąžinti į valdžią elito klaną.