Kauno kultūros centras anksčiau buvo “Tautos namai“. Bet dabar jau nebe, nes toks “pavadinimas centrui yra didelis trukdis bandant prisistatyti šiuolaikiškai“ (Savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas), o “naujas pavadinimas atvers didesnes galimybes“(liberalas vicemeras Simonas Kairys).
Tad mieli Kauno deputatai “Tautos namus“ ir išbraukė, nes tautiškajam, vieningajam Kaunui būti šiuolaikišku su žodžiu “tauta“ nesigauna, o ir šiaip tautiškumas modernybės laikais kaip koks snarglis ant švarko – nuo kaimynų nepatogu. Matyt, trukdo, kada labai norisi, būti kam priklauso tolerantiškiems. Todėl liko tik Kultūros centro portalo pavadinimas tautosnamai.lt. Pažiūrėkim, kas čia vyksta.
Taigi viskas tvarkoj – patriotiška ir tautiška! Va, ir vasario 16-sios vakare Kauno “kultūros“ centre bus smarkiai švenčiama valstybinė šventė – vyks “Šventinis bankuchenas“! Jame laimėtojas bus apdovanojamas ant kaklo pakabinamu išmatų amuletu. Nepamirškite pasipuošti šlapimo atspalviais ir atsinešti žirklučių kojų nagams. Kaina 9 eurai:
Šiaip tai šiek tiek žinomo absurdo ir juodojo humoro atlikėjo Luko Šidlausko renginukas, toks humoro vakaras. Matyt, tikimasi pritraukti žiūrovų blėstančiam, kadaise populiariam (viršūnė buvo 2016-2017) veikėjui, pretenduojančiam į intelektualaus humoro žvaigždes reperiui.
Politikos čia tikrai nėra, VSD žmonės, galit atsipalaiduoti. Tiesiog pigi provokacija ir nemokama reklama, daroma ant populiarios dabar temos – kuo daugiau šaipaisi iš tautinių simbolių ir istorijos veikėjų, tuo geriau, visiems smagiau ir pačiam naudingiau. Girdžiu atidundant kanopas ir bliovimą – tai ne jiems skirta, užteks verkti per šventes, reikia pozityvo!
Apie motiną niekas anekdotų jubiliejaus vakarėlyje nesako ir populiarumo per jos gimtadienį gatvėse neuždirbinėja. Taip ir matau kokią šeimą, iš vakaro susiradusius trispalvius, segamus ant krūtinės ženkliukus, ieškančius kur nueiti jiems dar brangios Valstybės šventės vakarą. Atsivertusius Kauno “kultūros“ centro vasario 16-sios meniu.
Juodasis humoras ir absurdas – mano mėgiamas žanras, reikalaujantis subtilaus suvokimo ir intelekto, nesuderimamas su dvasios primityvumu. Humoro jausmas – tai, kas skiria laisvą žmogų nuo vergo. Tačiau yra ir saiko jausmas, skiriantis dvasios primityvumą nuo tikro meno. Ir pagarbos, kito žmogaus sielos suvokimo jausmas, skiriantis menkystą nuo menininko.
Pozityvumo šauksmas jau tapo nebyliu provaldiško, sisteminio lojalumo reikalavimu, kuris taikomas tik ne patiems reikalautojams. Sakykit, o kas būtų, jei kokia tautinė organizacija per kokią nors tolerancijos šventę ir paradus paskelbtų iš jų “vertybių“ pasišaipymo renginuką? Kaip sulėktų visa “pažangioji“ liberastinė žurnaliena, koks pakiltų pasipiktinimas iki dangaus! Policija atvyktų po 15 min.
Ką padarysi, Kaunas pilnas kultūros, kurią šiuolaikiškai ir pristatinėja Kauno kultūros centras ir deputatai, už kuriuos netrukus vėl vieningai pabalsuosime. Tik nesakykit, kad niekas nesuvokia kontekstų ir jų reikšmės, kad taip gavosi netyčia ir niekas, o niekas apie tai nepagalvojo.
Apie viską čia pagalvota. Ir apie tai, kaip daug ką tas tikrai įžeis (to ir siekiama), ir kaip atsiras “duodančių atkirtį“, ir kaip bus galima “duoti atkirčiui atkirtį“ ir iš kitokių tolerantiškai ir šiuolaikiškai pasityčioti.
Svarbiausia, kad visi išgirstų ir daugiau žmogelių į mirštančios žvaigždės rečitalį ateitų, ir daugiau bilietų po 9 € parduotum. Jei jums taip reikia, norit apsijuokti ir tapti patyčių objektais – tapkit. Už reklamą galite atsiskaityti išmatų amuletais.
Kas Dievo – Dievui, kas Cezario – Cezariui, kas menkystos – menkystai. Kontrkultūros, muzikinių protestų, rokerių, vudstokų ir hendriksų laikai praėjo, dabar karaliauja stori, sotūs serai eltonai ir ploni lapinai, gaunantys ordinus. Esu inžinierius ir gerai žinau, kas yra reperis – tai geodezinis ženklas, įtvirtinamas patogiame taške ir naudojamas niveliavimui.
Skaityti komentarus